Lietuvoje gyvybės draudimo rinka jau ne vieną dešimtmetį išlaiko stabilų augimą, o gyventojų susidomėjimas šia finansine paslauga nuosekliai didėja. Vis daugiau žmonių kreipiasi į draudimo bendroves, siekdami apsaugoti ne tik save, bet ir artimuosius nuo galimų netikėtumų. Visgi, visuomenėje vis dar kyla klausimų: ar gyvybės draudimas – tik privaloma apsauga, ar ir ilgalaikė finansinė investicija, galinti užtikrinti didesnį finansinį saugumą ateityje?
Auganti draudimo paklausa ir pagrindinės priežastys
Naujausi Lietuvos banko duomenys rodo, kad 2023 metais gyvybės draudimo sutarčių skaičius išaugo 7 proc., o bendra surinktų įmokų suma viršijo 400 mln. eurų. Toks augimas liudija besikeičiančias gyventojų nuostatas: vis daugiau žmonių suvokia, kad rizikos valdymas – ne tik verslo, bet ir asmeninių finansų dalis.
Pagrindinė gyvybės draudimo paskirtis – finansinė apsauga nelaimės atveju. Netikėta liga, nelaimingas atsitikimas ar mirtis gali visiškai sugriauti šeimos finansinį stabilumą, kai tuo metu patiriamos ne tik emocinės, bet ir didelės finansinės išlaidos. Daugelis gyventojų renkasi šią paslaugą norėdami apsaugoti savo artimuosius nuo galimų skolų ar prarastų pajamų, ypač jei šeimoje yra išlaikytinių arba paskolos.
Investicinis gyvybės draudimas: potencialas ir rizikos
Vis dažniau gyvybės draudimas suvokiamas ne tik kaip apsauga, bet ir kaip investicija. Draudimo bendrovės siūlo įvairius produktus su investicine dalimi: dalis klientų įmokėtų pinigų nukreipiama į investicinius fondus, kuriuos valdo profesionalūs finansų ekspertai. Tokiu būdu gyvybės draudimas tampa ir taupymo priemone – sukauptą sumą galima panaudoti vaikų mokslams, būsto pirkimui ar pensijai.
Vis dėlto investicinis gyvybės draudimas reikalauja kritiško požiūrio. Uždirbama grąža priklauso nuo finansų rinkų svyravimų, todėl nėra garantuota. Be to, draudimo paslaugų mokesčiai ir administracinės išlaidos dažnai sumažina galutinę investicijų naudą. Finansų ekspertai akcentuoja – prieš pasirenkant investicinį gyvybės draudimą svarbu įvertinti savo rizikos toleranciją, finansinius tikslus ir lyginti alternatyvas: pensijų fondus, indėlius ar tiesiogines investicijas.
Mitai ir realybė: kas trukdo apsispręsti?
Nepaisant augančio populiarumo, rinkoje vis dar gajūs įvairūs mitai apie gyvybės draudimą. Vienas jų – nuostata, kad draudimas skirtas tik vyresniam ar sergančiam žmogui. Statistika rodo priešingai: daugiausia sutarčių sudaro 25–45 metų gyventojai, kurie galvoja apie šeimos ateitį ir finansinį saugumą ilgalaikėje perspektyvoje.
Kitas paplitęs stereotipas – gyvybės draudimas yra brangus ir nereikalingas, jei žmogus neserga ar neturi didelių finansinių įsipareigojimų. Ekspertai pažymi, kad kuo jaunesnis žmogus pradeda draustis, tuo mažesnės yra įmokos. Be to, sveikatos problemos ar nelaimingi atsitikimai dažniausiai ištinka netikėtai, todėl draudimo naudą geriausia įvertinti ne post factum, o iš anksto, kol rizikos ženkliai mažesnės.
Valstybinė parama: paskatos draustis gyvybės draudimu
Valstybinės institucijos skatina gyventojus naudotis gyvybės draudimu, suteikdamos tam tikrų mokesčių lengvatų. Pagal Lietuvos gyventojų pajamų mokesčio įstatymą, už gyvybės draudimo įmokas galima susigrąžinti iki 20 proc. sumokėtos sumos. Tai leidžia dalį išlaidų kompensuoti per metinę pajamų deklaraciją, o ilgalaikėje perspektyvoje – sutaupyti nemenką pinigų sumą.
Tiesa, ne visos draudimo rūšys kvalifikuojasi šioms lengvatoms. Investiciniai draudimo produktai, kurių sutartys sudaromos ilgesniam nei 10 metų laikotarpiui, yra labiau skatinami nei trumpalaikės apsaugos sutartys. Tai atspindi ir valstybės politiką – skatinti ilgalaikį finansinį planavimą bei gyventojų atsakomybę už savo ateitį.
Tvarumas ir socialinė atsakomybė
Gyvybės draudimas įgyja vis daugiau socialinės svarbos aspektų. Draudimo bendrovės Lietuvoje investuoja į tvarius projektus, žaliosios ekonomikos plėtrą ir socialines iniciatyvas. Kai kurie draudimo produktai siejami su atsakingomis investicijomis į atsinaujinančią energiją, sveikatos apsaugos programas ar švietimą. Tokios iniciatyvos didina pasitikėjimą draudimo rinka ir skatina gyventojus rinktis produktus, atitinkančius jų vertybes.
Draudimo sektoriaus atstovai pastebi, kad klientai vis dažniau domisi ne tik finansine nauda, bet ir draudimo bendrovės atsakomybe visuomenei, etiškumu bei skaidrumu. Tai verčia rinką sparčiai keistis ir ieškoti naujų sprendimų, orientuotų ne tik į pelną, bet ir bendrą gerovę.
Sprendimą lemia individualūs poreikiai
Nors gyvybės draudimas dažnai pristatomas kaip universali apsauga, jo pasirinkimas išlieka itin asmeniškas. Vieniems tai – racionali investicija į ateitį, kitiems – būtina finansinės ramybės garantija netikėtumų akivaizdoje. Svarbu įvertinti individualią situaciją: šeimos sudėtį, finansinius įsipareigojimus, ilgalaikius planus ir asmeninius prioritetus.
Gyvybės draudimas per pastaruosius metus įgijo platesnį vaidmenį: jis tapo ne tik asmeninės finansinės strategijos dalimi, bet ir visuomenės požiūrio į atsakomybę, rūpestį artimaisiais bei tvarią ateitį atspindžiu. Sprendimas investuoti į gyvybės draudimą reikalauja atidumo, tačiau ilgainiui tampa finansinės brandos ženklu, kuris padeda užtikrinti ramybę ir saugumą ne tik sau, bet ir artimiausiems žmonėms.
