Lietuvoje vis daugiau gyventojų susiduria su klausimu, kaip elgtis su santaupomis. Augančios palūkanų normos, infliacijos svyravimai ir vis dažnesnės kalbos apie ekonomikos neapibrėžtumą skatina žmones ieškoti saugių, bet kartu ir pelningų būdų apsaugoti savo pinigus. Nors tradiciniai banko indėliai išlieka populiarūs dėl paprastumo ir saugumo, vis drąsiau žengiama į investicijų pasaulį: nuo obligacijų ir akcijų iki investicinių fondų bei kitų alternatyvų. Ką šiandien gali pasiūlyti šios dvi kryptys ir kuri iš jų išties leidžia ne tik išsaugoti, bet ir auginti kapitalą?
Indėlių grąža – saugumas už ribotą pelną
Bankų siūlomi terminuotieji indėliai ilgą laiką buvo laikomi bene saugiausia priemone laikyti santaupas. Ypač pastaraisiais metais, kai Europos Centrinis Bankas pradėjo kelti bazines palūkanų normas, Lietuvoje indėlių palūkanos išaugo iki neregėtų aukštumų – kai kurie bankai siūlo net iki 4–4,5 proc. metinių palūkanų. Indėlių draudimas iki 100 tūkst. eurų užtikrina, kad net ir kilus banko bankrotui, pinigai bus grąžinti. Dėl šių priežasčių indėlių portfeliai Lietuvos komerciniuose bankuose šiuo metu pasiekė rekordines aukštumas.
Vis dėlto, net ir padidėjusios indėlių palūkanos neatsveria vieno esminio faktoriaus – infliacijos. Jei metinė infliacija viršija indėlio palūkanų normą, reali santaupų vertė, laikui bėgant, mažėja. Pavyzdžiui, pernai Lietuvoje infliacija viršijo 10 proc., o indėlių palūkanos siekė vos 2–3 proc. Taigi, net su padidėjusiomis palūkanomis, reali perkamoji galia buvo mažėjanti. Šiemet infliacija lėtėjo, tačiau ekonomistai įspėja, kad vidutiniu laikotarpiu kainų augimas gali likti 3–4 proc. ribose – panašiai kaip dabartinės indėlių palūkanos. Ilgalaikėje perspektyvoje toks santykis reiškia, kad indėlis tampa daugiau saugumo, o ne investicijų priemone.
Investicijų galimybės: didesnė rizika, bet ir potenciali grąža
Tie, kurie ieško galimybių įdarbinti santaupas pelningiau, vis dažniau atsigręžia į investicijas. Vertybinių popierių biržos, investiciniai fondai, obligacijos, ETF fondai ar net alternatyvios investicijos, kaip nekilnojamasis turtas, šiuo metu atrodo patrauklios dėl galimos didesnės grąžos. Lietuvos banko duomenimis, šiuo metu investicinių sąskaitų ir portfelių skaičius auga, o vis daugiau gyventojų renkasi nebe vien indėlius.
Pagrindinis investicijų privalumas – galimybė aplenkti infliaciją. Net ir konservatyvios investicijos, kaip vyriausybės obligacijos ar mišrūs investiciniai fondai, per pastaruosius kelerius metus pasiūlė vidutiniškai 5–7 proc. metinę grąžą. Laikant pinigus akcijų fonduose ar diversifikuotuose portfeliuose, ilgalaikėje perspektyvoje galima tikėtis dar didesnės grąžos – istoriškai kai kurių pasaulio akcijų indeksų metinis augimas siekė 8–10 proc.
Vis dėlto, investicijos visuomet susijusios su rizika. Rinkų svyravimai, geopolitiniai įvykiai ar ekonomikos recesijos gali lemti investuotojų nuostolius. Be to, trumpuoju laikotarpiu investicijų vertė gali svyruoti žymiai daugiau nei indėlių. Todėl investavimas reikalauja žinių, kantrybės ir pasirengimo trumpalaikiams nuostoliams. Ne visi gyventojai pasiryžta rizikuoti, ypač neturėdami pakankamai informacijos ar patirties.
Psichologija ir įpročiai: kodėl lietuviai dar renkasi indėlius?
Nors investavimas pelningesnis ilguoju laikotarpiu, Lietuvos gyventojai vis dar linkę laikyti didžiąją dalį lėšų indėliuose arba einamosiose sąskaitose. Sociologai ir finansų ekspertai šį reiškinį aiškina istorinėmis priežastimis ir finansinio raštingumo stoka. Daugelis vyresniosios kartos žmonių prisimena laikus, kai investicijos galėjo tapti praradimų šaltiniu, tad saugumas jiems – prioritetas.
Be to, finansinė edukacija Lietuvoje nėra pakankama – daliai gyventojų investicinės priemonės atrodo per sudėtingos ar rizikingos. Pagal Lietuvos banko apklausas, daugiau nei pusė gyventojų renkasi indėlius dėl paprasto valdymo ir aiškumo, o investicijas laiko tinkamomis tik tiems, kurie turi daugiau žinių arba didesnį kapitalą.
Visgi, situacija po truputį keičiasi: jaunesni žmonės linkę domėtis investavimu, ieško informacijos ir naudojasi fintech įrankiais, leidžiančiais investicijas valdyti paprastai internetu ar mobiliąja programėle.
Mokesčiai ir reguliavimas: papildomi aspektai renkantis
Sprendžiant, kur laikyti pinigus, svarbūs ir mokesčių bei reguliavimo niuansai. Indėlių palūkanos Lietuvoje yra apmokestinamos – jei per metus uždirbama daugiau nei 500 eurų palūkanų, nuo viršijančios sumos tenka mokėti 15 proc. gyventojų pajamų mokestį. Investicinė grąža taip pat apmokestinama, tačiau yra įvairių išlygų, leidžiančių optimizuoti mokesčius.
Pavyzdžiui, investuojant ilgesniam nei 10 metų laikotarpiui, investicijų pelnas gali būti neapmokestinamas. Taip pat veikia investicinės sąskaitos režimas, leidžiantis mokėti mokesčius tik tuomet, kai pinigai išsiimami ar viršijama tam tikra suma. Tuo tarpu perkant obligacijas ar akcijas užsienio biržose, gali tekti susidurti su papildomu deklaravimo procesu bei skirtingomis mokesčių taisyklėmis.
Kitas svarbus aspektas – reguliavimo lygis. Indėliai Lietuvoje apdrausti valstybės, tuo tarpu investicijų rezultatai nėra garantuoti. Investuotojai privalo patys vertinti riziką ir atidžiai rinktis finansų tarpininkus.
Kur link krypsta tendencijos ir ko tikėtis artimiausiais metais
Skaitmenizacija, inovacijos ir augantis finansinis raštingumas keičia lietuvių požiūrį į pinigų valdymą. Prognozuojama, kad indėlių paklausa artimiausiu metu išliks aukšta, ypač jei palūkanos nesumažės drastiškai. Tačiau vis daugiau gyventojų žvalgosi ir į investavimo galimybes – ypač jaunesnė karta, kuri skatina pokyčius visoje finansų rinkoje.
Ekonomistai prognozuoja, kad ilgainiui indėliai liks svarbia finansinio saugumo dalimi, tačiau siekiant realiai auginti turtą, teks ieškoti investicinių alternatyvų. Svarbiausia, kad kiekvienas gyventojas rastų jam tinkamiausią balansą tarp saugumo ir rizikos, o pasirinkimus darytų ne vadovaudamasis emocijomis, o objektyvia informacija apie galimybes ir rizikas.
