Gyventojai vis dažniau susiduria su siūlymais investuoti į „stebuklingus“ projektus, lengvai gauti paskolų ar įsigyti abejotinas finansines priemones. Skaičiuojama, kad vien per pastaruosius metus Lietuvos bankui teko nagrinėti šimtus gyventojų skundų dėl nesąžiningų finansinių pasiūlymų. Tarp nukentėjusiųjų – tiek jaunimas, tiek vyresnio amžiaus žmonės. Vis dažniau apgaulė slepiasi už įspūdingų pažadų, profesionaliai atrodančių interneto svetainių ir net žinomų visuomenės veikėjų veidų, kurių tapatybės pasisavinamos be jų žinios.
Pažadas greitai praturtėti – signalas stabtelėti
Vienas dažniausių nesąžiningų finansinių pasiūlymų bruožų – pažadai apie didelį pelną per trumpą laiką, beveik be rizikos. Pasiūlymai investuoti į kriptovaliutas, „revoliucinius“ startuolius ar užsiimti prekyba akcijomis dažnai pateikiami kaip unikali galimybė, kurią praleidus teks gailėtis. Tokia retorika pasitelkiama norint sukurti skubos jausmą ir paskatinti asmenis priimti sprendimus neapgalvojus.
Ekspertai pastebi, kad tikri finansinių paslaugų teikėjai niekada negalės garantuoti pelno ar žadėti nulinės rizikos. Pelnas finansų rinkoje visuomet susijęs su galimais nuostoliais. Jei prie pasiūlymo pridedamas spaudimas veikti „čia ir dabar“, verta sunerimti – tokia taktika dažniausiai taikoma siekiant, kad žmogus nepasidomėtų papildoma informacija.
Suklastotos nuorodos ir netikros svetainės
Kibernetinės apgavystės persikelia į vis sudėtingesnius interneto platformų užkaborius. Įprasta praktika – sukurti svetainę, kuri atrodo kaip realaus banko ar investicinės įmonės puslapis. Tokie tinklalapiai dažnai naudoja tik vienu ar dviem simboliais besiskiriančius adresus, todėl neatidus vartotojas gali nepastebėti skirtumo.
Jau tapo įprasta išvysti ir socialiniuose tinkluose skelbiamus „investicinius“ pasiūlymus, kuriuos neva remia žinomi žmonės. Dažnai tokiuose įrašuose manipuliuojama netikrais atsiliepimais ar net sukurptais interviu. Prieš įvesdami bet kokius asmeninius ar finansinius duomenis, būtina įsitikinti, kad puslapis yra oficialus, o informacija – patikima.
Lietuvos banko atstovai pataria visada tikrinti finansinių įstaigų kontaktinius duomenis oficialiame registre ar jų oficialioje svetainėje. Vienas pagrindinių saugumo ženklų – puslapio adresas prasideda „https://“, tačiau net ir tai negarantuoja visiško saugumo – svarbu atkreipti dėmesį į teisingą pavadinimo rašybą.
Neaiškios finansinių paslaugų sąlygos
Pagrindinis nesąžiningų finansinių pasiūlymų bruožas – miglotos ar sunkiai suprantamos sąlygos. Dažnai asmenims pateikiami sudėtingi dokumentai, pilni teisinės terminologijos, kurią nesunku suprasti tik specialistui. Nesąžiningi paslaugų teikėjai dažnai slepia realius mokesčius, papildomas įmokas ar apribojimus, kurie paaiškėja tik vėliau.
Patikimi finansų sektoriaus dalyviai visada pasirengę aiškiai paaiškinti sąlygas, o dokumentai pateikiami aiškia, suprantama kalba. Jei pokalbio metu vengiama atsakymų į klausimus arba informacija pateikiama neaiškiai, verta ieškoti kitos įmonės. Taip pat verta atkreipti dėmesį, ar bendrovė turi veiklos licenciją, ar yra įtraukta į Lietuvos banko arba kitos šalies priežiūros institucijos sąrašus.
Asmens duomenų prašymas – dar vienas pavojus
Nesąžiningi pasiūlymai dažnai apima nepagrįstą asmens duomenų rinkimą. Dar prieš pateikiant bet kokią informaciją apie save ar savo finansus, būtina įsitikinti, kad bendraujama su tikra, patikima įmone. Jautrių duomenų prašymas – pavyzdžiui, prisijungimo prie interneto banko, mokėjimo kortelių numerių ar asmens kodo – neturėtų būti pagrįstas vien pažadu apie būsimą pelną ar išskirtines galimybes.
Neretai asmens duomenys vėliau panaudojami kitoms apgaulėms, sukūrimui netikrų paskolų ar net apsimetimui kitu asmeniu. Gavus abejotiną pasiūlymą, rekomenduojama pasitarti su nepriklausomu finansų specialistu arba kreiptis į vartotojų teisių gynimo institucijas.
Socialinės inžinerijos triukai: spaudimas ir emocijos
Sukčiai vis dažniau taiko vadinamuosius socialinės inžinerijos metodus. Jie manipuliuoja emocijomis – baugina, žada greitą praturtėjimą, apeliuoja į baimę praleisti „vienintelę galimybę“. Dažnai asmuo apipilamas skambučiais ar žinutėmis, kurios raginančios veikti kuo skubiau. Sukčiai mėgsta prisistatyti kaip „finansų konsultantai“, nors iš tiesų dirba nelegaliai arba neturi jokios kvalifikacijos.
Viena pagrindinių taisyklių – niekada nespręsti finansinių klausimų skubotai, ypač jei jaučiate spaudimą ar nejaukumą. Prieš priimdami bet kokį sprendimą, skirkite laiko patikrinti pasiūlymo patikimumą. Patartina pasikalbėti su artimaisiais ar specialistais, kurie padės objektyviai įvertinti situaciją.
Oficialių institucijų signalai ir prevencija
Lietuvos bankas, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba bei kitos institucijos nuolat skelbia įspėjimus apie naujausias sukčiavimo schemas. Prieš pasirašydami bet kokią sutartį ar perduodami lėšas, verta patikrinti, ar apie pasirinktą bendrovę nėra paskelbta perspėjimų. Visą informaciją galima rasti viešai prieinamose institucijų svetainėse.
Pastaruoju metu pastebimai daugėja atvejų, kai sukčiai prisistato kaip Lietuvos ar kitų šalių bankų atstovai, siūlo investuoti į „naujausias platformas“, kurių pavadinimai primena žinomus ženklus. Tokiais atvejais institucijos ragina gyventojus išlikti budriems ir nedelsiant pranešti apie įtartinus pasiūlymus.
Atsargesnis požiūris – stipriausia apsauga
Nesąžiningi finansiniai pasiūlymai tampa vis įmantresni, tačiau juos atpažinti gali kiekvienas, jei žino, į ką atkreipti dėmesį. Svarbiausia – nepasiduoti spaudimui, patikrinti informaciją iš kelių šaltinių ir vengti neaiškių bei pernelyg viliojančių pažadų. Finansinis saugumas prasideda nuo kritiško požiūrio ir atsakingų sprendimų.
