Finansinių įsipareigojimų našta Lietuvoje kasmet auga – gyventojai ne tik dažniau ima paskolas, bet ir susiduria su sunkumais jas grąžinant. Kreditų biuro „Creditinfo Lietuva“ duomenimis, šiuo metu skolų turi per pusę milijono šalies gyventojų. Negrąžintos paskolos, vėluojantys apmokėti komunaliniai mokesčiai, vartojimo kreditai – finansinės problemos dažnai perauga į chronišką stresą ir netgi skatina savigraužą. Vis dėlto, skolos – ne nuosprendis, o įveikiama kliūtis.
Pirmas žingsnis – atvira akistata su skolomis
Dažnas vengia pažvelgti į realią situaciją akimis, vilkėdamas viltį, kad laikui bėgant viskas susitvarkys. Tačiau finansų ekspertai sutaria: susidūrus su skolomis, būtina tiksliai įvardinti, kiek, kam ir už ką skolinga. Tik išsamus įsipareigojimų sąrašas leidžia suprasti, kurioms skoloms turi būti teikiamas prioritetas, o kurios gali būti dengiamos vėliau.
Paaiškėja, kad daugelis žmonių iki galo net nežino, kiek yra skolingi. Specialistas Ignas Mažeika akcentuoja: „Pirmasis žingsnis – atsidaryti bankų programėles, peržiūrėti pašto dėžutę, prisijungti prie registrų, kuriuose saugoma informacija apie asmens įsipareigojimus. Tik tada galimi tolimesni veiksmai.“
Biudžeto sudarymas: nuo teorijos prie praktikos
Nors biudžeto sudarymo patarimų netrūksta, realybėje vos 27 procentai lietuvių nuolat seka savo pajamas ir išlaidas. Be aiškaus biudžeto neįmanoma efektyviai mažinti skolų. Apskaičiuokite, kokią dalį pajamų galite skirti skolų grąžinimui, kokios sumos būtinos būtiniausioms išlaidoms padengti: maistui, būstui, komunaliniams mokesčiams.
Ekspertai rekomenduoja pasitelkti išmaniąsias programėles arba paprasčiausią popieriaus lapą bei rašiklį, kad kiekviena išleista suma būtų aiškiai matoma. Susidarius pajamų ir išlaidų balansą, išryškėja sritys, kur galima taupyti – galbūt mažiau dažni apsilankymai kavinėse ar išlaidos nereikalingiems daiktams.
Skolų grąžinimo strategijos: „sniego gniūžtė“ ir „avalanšas“
Efektyviausios dvi strategijos – „sniego gniūžtės“ ir „avalanšo“ metodai. Pirmuoju atveju prioritetą skiriate mažiausiai skolai, ją grąžinate, tuomet pereinate prie kitos. Matant progresą, motyvacija stiprėja – psichologinis pasitenkinimas skatina nesustoti. „Avalanšo“ metodu skolos dengiamos nuo didžiausių palūkanų. Taip sumažinami bendri nuostoliai, tačiau progresas gali būti lėtesnis.
Ekonomistas Dainius Vilkas pastebi, kad sėkmingiausi yra tie, kurie pasirenka jiems psichologiškai priimtiniausią kelią: „Vieniems svarbiau matyti rezultatus, kitiems – kuo mažiau permokėti. Svarbiausia – nuoseklumas.“
Derybos su kreditoriais: atvirumas ir lankstumas
Kredito įstaigos, priešingai populiariam įsitikinimui, dažnai yra suinteresuotos padėti grąžinti skolą. Jei matote, kad įsipareigojimų vykdymas tampa nebeįmanomas, svarbu kuo anksčiau kreiptis į kreditorius – bankus, vartojimo kredito bendroves ar netgi paslaugų tiekėjus. Paprašykite atidėjimo, refinansavimo ar mokėjimo grafiko pakeitimo – dažnai tokios derybos padeda išvengti delspinigių bei teismo procesų.
Teisininkė Rūta Drungilienė pabrėžia: „Atvirumas ir bendradarbiavimas su kreditoriais yra žingsnis į priekį. Paliekant skolą be dėmesio, rizikuojate netekti turto ar sugadinti kredito istoriją.“
Psichologiniai iššūkiai: kaip neprarasti motyvacijos
Skolos nėra tik finansinė problema – jos stipriai veikia psichologinę savijautą. Ilgalaikiai įsipareigojimai sukelia nuolatinį stresą, išsekimą, netgi depresiją. Todėl ypatingai svarbu rasti būdų, kurie padeda išlaikyti vidinę motyvaciją.
Pasyvus laukimas ir problemų ignoravimas tik didina įtampą. Specialistai rekomenduoja užsibrėžti mažus, pasiekiamus tikslus, pavyzdžiui, per mėnesį grąžinti tam tikrą sumą. Kiekvieną pasiektą rezultatą verta pažymėti ir pasidžiaugti progresu.
Motyvaciją stiprina ir palaikantis artimųjų ar draugų ratas. Neretai žmonės, susidūrę su finansiniais sunkumais, užsisklendžia savyje, vengia kalbėti apie problemas. Tuo tarpu atvira diskusija, paramos paieška gali tapti stipriu postūmiu nenuleisti rankų.
Papildomų pajamų paieška: galimybės net ir ribotose sąlygose
Papildomos pajamos – greičiausias kelias į skolų mažinimą. Tai gali būti antras darbas, papildomi projektai ar netgi nenaudojamų daiktų pardavimas. Nemažai lietuvių sėkmingai išnaudoja laisvalaikį: nuo individualios veiklos, kūrybinių užsiėmimų iki užsakomųjų darbų internetu.
Ekonomistai pastebi, kad net ir nedidelės papildomos sumos, reguliariai skiriamos skoloms mažinti, duoda apčiuopiamų rezultatų. Svarbiausia – nesitikėti greitų stebuklų, o siekti nuolatinės pažangos.
Skolų valdymas – ilgalaikis procesas
Atsikratyti skolų galima ne per mėnesį ar du. Kartais tam prireikia metų ar net ilgesnio laikotarpio, tačiau aiškus veiksmų planas, nuoseklumas ir motyvacija leidžia įveikti net ir sunkiausius iššūkius. Kiekvienas žingsnis, net ir mažiausias, artina prie finansinės laisvės – būtent šis tikslas ir tampa stipriausia paskata nesustoti.
