Augančios studijų kainos bei sparčiai kintančios ekonominės sąlygos verčia tėvus vis dažniau susimąstyti apie vaikų ateitį. Aukštasis mokslas vis dar laikomas vienu svarbiausių startų savarankiškam gyvenimui, tačiau jo išlaidos toli gražu neapsiriboja vien tik studijų mokesčiais. Būsto nuoma, pragyvenimo išlaidos, studijų medžiaga ir įvairūs papildomi mokesčiai tampa nemenku finansiniu iššūkiu net ir tiems, kurių vaikai renkasi studijuoti Lietuvoje. Turint omenyje, kad vis daugiau jaunų žmonių svarsto apie studijas užsienyje, išankstinis planavimas tampa ne tik rekomendacija, bet ir būtinybe.
Kodėl svarbu pradėti anksti?
Lietuvoje vis dar vyrauja požiūris, kad apie studijų finansavimą reikia galvoti tik artėjant abitūros egzaminams. Tačiau duomenys rodo, jog šeimos, kurios pradeda kaupti lėšas iš anksto, patiria mažiau streso ir gali suteikti vaikui platesnes galimybes rinktis. Remiantis Lietuvos banko analizėmis, kasmet vieno studento išlaikymas didmiesčiuose gali atsieiti nuo 4000 iki 7000 eurų, o studijų užsienyje sąnaudos gali siekti net keliasdešimt tūkstančių eurų per metus.
Didėjant infliacijai ir neprognozuojamai ekonominei aplinkai, pinigų vertė laikui bėgant mažėja, todėl taupymo pradžia kuo ankstesniame vaiko amžiuje leidžia ne tik sukaupti didesnę sumą, bet ir išnaudoti investavimo galimybes. Net ir nedidelės, bet reguliarios įmokos gali gerokai sumažinti finansinę naštą tada, kai ateina laikas mokėti už mokslus.
Finansinio planavimo žingsniai
Pirmasis žingsnis – aiškiai įvertinti galimas būsimas išlaidas. Reikėtų įskaičiuoti ne tik studijų kainą, bet ir papildomas gyvenimo, kelionių, draudimo, užklasinės veiklos išlaidas. Svarbu atsižvelgti į tai, ar vaikas planuoja likti Lietuvoje, ar sieks studijų užsienyje, nes kainų skirtumai gali būti didžiuliai.
Tuomet būtina pasirinkti taupymo būdą. Lietuvoje populiariausios ilgalaikio taupymo alternatyvos – indėliai, investiciniai fondai, gyvybės draudimas su investicine grąža, taip pat individualios investicijos į akcijas ar kitus vertybinius popierius. Ekspertai rekomenduoja diversifikuoti investicijas, t. y. nesirinkti vien tik indėlių ar tik akcijų, o paskirstyti santaupas kelioms skirtingoms priemonėms pagal rizikos toleravimą ir laikotarpį.
Trečiasis žingsnis – nuoseklumas. Net ir nedidelės sumos, investuojamos kas mėnesį, ilgainiui auga eksponentiškai dėl sudėtinių palūkanų efekto. Finansų specialistai siūlo skirti bent 5–10 proc. šeimos pajamų vaikų ateities tikslams ir periodiškai peržiūrėti investicijų portfelį, prisitaikant prie besikeičiančių rinkos sąlygų ir asmeninių poreikių.
Valstybės parama ir alternatyvos
Lietuvoje egzistuoja kelios valstybinės paramos formos, palengvinančios studijų finansavimą. Viena jų – valstybės remiamos paskolos, kurias galima gauti studijų mokesčiui ar pragyvenimui. Tačiau tokie įsipareigojimai reiškia, kad jaunas žmogus studijų baigimo metu jau turi skolų naštą. Alternatyvų ieško vis daugiau šeimų – svarstoma apie įvairias stipendijas, tarptautinius mainų projektus, o kartais ir apie studijas šalyse, kuriose švietimas nemokamas ar ženkliai pigesnis.
Svarbų vaidmenį atlieka ir darbdavių iniciatyvos – kai kurios įmonės skatina darbuotojų lojalumą skirdamos stipendijas ar kitas finansines paskatas jų vaikų mokslams. Augant privačių švietimo fondų skaičiui, plečiasi galimybių spektras, tačiau tuo pačiu didėja konkurencija dėl paramos.
Psichologiniai aspektai: kaip kalbėti su vaikais apie pinigus
Finansinio raštingumo pagrindai turi būti ugdomi anksti. Atviras pokalbis apie išlaidas, taupymo tikslus ir galimus finansinius iššūkius padeda vaikui suvokti pinigų vertę. Kuo anksčiau vaikas įtraukiamas į šeimos finansinius sprendimus, tuo atsakingiau jis žvelgs į savo pasirinkimus ateityje. Praktika rodo, kad vaikai, kurie nuo mažens dalyvauja aptariant šeimos biudžetą, lengviau supranta, kodėl kartais tenka atsisakyti tam tikrų išlaidų vardan ilgalaikio tikslo – kokybiško išsilavinimo.
Svarbu pabrėžti, kad kalbant apie finansus su vaikais, reikėtų išlaikyti pozityvų toną ir nesieti pinigų su baime ar stresu. Tai ne tik ugdo savarankiškumą, bet ir leidžia formuoti sveiką požiūrį į atsakingą vartojimą.
Kasdieniai įpročiai, vedantys prie tikslo
Net ir turint aiškų ilgalaikį planą, iššūkiai neišvengiami. Gyvenimo tempas, netikėtos išlaidos ar pajamų svyravimai gali išderinti net ir kruopščiai sudėliotą biudžetą. Tačiau svarbu išlaikyti discipliną: reguliariai peržiūrėti savo finansinę situaciją, ieškoti būdų optimizuoti išlaidas, atsiradus galimybei padidinti įmokas į taupymo fondą ar perinvestuoti sukauptas lėšas.
Įpročiai, tokie kaip periodinis biudžeto peržiūrėjimas, išlaidų stebėjimas ar net paprasčiausias taupymo iššūkis šeimoje, gali tapti motyvuojančiu žingsniu link didelio tikslo. Taip ugdomas ne tik finansinis stuburas, bet ir įgyjamos vertingos kasdienio gyvenimo kompetencijos.
Planuodami vaikų mokslų finansavimą iš anksto, tėvai įgyja ramybę, o vaikai – platesnes pasirinkimo galimybes. Toks sprendimas tampa investicija ne tik į ateities diplomą, bet ir į brandžius, savarankiškus piliečius, gebančius valdyti savo finansus ir spręsti gyvenimiškus iššūkius.
