Kiekvieną rudenį tūkstančiai jaunų žmonių iš visos Lietuvos išvyksta į didmiesčius pradėti naują gyvenimo etapą – studijas. Pirmieji žingsniai savarankiškoje kasdienybėje dažnai būna pažymėti ne tik naujais draugais, paskaitomis ir iššūkiais, bet ir finansine nežinomybe. Statistikos departamento duomenys rodo, kad didžioji dalis studentų susiduria su išaugusiomis išlaidomis, o savarankiškas biudžeto planavimas šioje amžiaus grupėje vis dar kelia nemažai abejonių. Net ir gaunant valstybės paramą ar artimųjų pagalbą, neretai kyla klausimas – kaip tinkamai valdyti pinigus, kad užtektų ne tik būtiniausiems poreikiams, bet ir nenumatytoms situacijoms?
Biudžeto planavimas – pagrindinė finansų tvarkymo ašis
Pradėjus studijuoti, pirmasis žingsnis turėtų būti realus savo finansinių srautų įvertinimas. Tai reiškia ne tik suskaičiuoti, kiek gauna stipendijų ar tėvų paramos, bet ir sudaryti išlaidų sąrašą. Ekspertai rekomenduoja pasirinkti aiškias kategorijas: būstas, maistas, transportas, mokymosi priemonės, laisvalaikis, nenumatytos išlaidos. Pradėjus fiksuoti visas išlaidas, greitai paaiškėja, kur dingsta pinigai ir kur galima sutaupyti.
Skaitmeninių įrankių gausa leidžia lengvai sekti pajamas bei išlaidas. Nemokamos mobiliosios programėlės, tokios kaip „Wallet“, „Monefy“ ar net paprasta „Excel“ lentelė padeda vizualizuoti finansų judėjimą. Išsiaiškinus, kiek išleidžiama kiekvienai kategorijai, galima nusistatyti taupymo tikslus ar ribas, kurios neleistų viršyti galimų pajamų.
Taupymo sprendimai kasdienybėje
Studijų laikotarpiu didžiausią finansinį krūvį dažniausiai sudaro būsto nuoma ir maistas. Dėl to itin svarbu išmokti ieškoti alternatyvų ir taikytis prie aplinkybių. Bendrabučių gyvenimas – pigesnis variantas, tačiau vietų skaičius ribotas, todėl studentai vis dažniau renkasi gyventi keliems kartu nuomojamuose butuose. Taip galima sutaupyti ne tik nuomos, bet ir komunalinių paslaugų sąskaitose.
Maisto išlaidos neretai didėja dėl nereguliaraus apsipirkimo ar dažnų užkandžių kavinėse. Planuojant meniu savaitei ir apsiperkant didesnėse parduotuvėse galima ženkliai sumažinti išlaidas. Pirmenybė produktams, iš kurių galima pagaminti kelis patiekalus, arba bendras maisto gaminimas su kambario draugais padeda išvengti impulsyvių pirkinių. Studentų nuolaidos – tai dar viena taupymo galimybė: daugelis parduotuvių, kinų, muziejų ar net sporto klubų siūlo nuolaidas su studento pažymėjimu.
Papildomos pajamos – studijų ir darbo balansas
Vis daugiau studentų renkasi ieškoti papildomo uždarbio. Pagal „Eurostat“ duomenis, daugiau nei pusė Lietuvos studentų dirba bent dalį studijų laikotarpio. Lankstus darbo grafikas ar nuotolinės užduotys leidžia suderinti studijas ir papildomas pajamas, tačiau rizika – perdegimas ir smukęs mokymosi rezultatas. Darbo paieška turėtų būti orientuota į sritis, kurios suteikia galimybę tobulėti pagal specialybę arba lavina universalius įgūdžius, tokius kaip komunikacija ar projektų valdymas.
Laisvai samdomi darbai, tokie kaip tekstų rašymas, grafikos dizainas ar paprastos administracinės užduotys tampa vis populiaresni. Vienkartiniai projektai ar sezoniniai darbai leidžia studentui išlaikyti autonomiją ir susitarti dėl individualaus darbo ritmo. Tačiau svarbus sąmoningumas – papildomas uždarbis neturėtų tapti pagrindine priežastimi apleisti studijas ar asmeninį gyvenimą.
Nenumatytos išlaidos ir finansinė pagalvė
Staigūs pokyčiai – ligos, sugriuvę nuomos susitarimai ar prarasti daiktai – studentui gali suduoti stiprų smūgį biudžetui. Todėl finansų specialistai pataria nuo pirmų studijų mėnesių pradėti kaupti bent minimalią finansinę pagalvę – sumą, galinčią padengti bent mėnesio išlaidas.
Taupymas nereiškia, kad reikia atsisakyti visų pramogų ar netikėtumų. Net ir nedidelė, bet reguliariai atidedama suma po kurio laiko tampa reikšminga. Šiam tikslui dažnai pasitelkiamos atskiros sąskaitos ar taupymo programėlės, kurios padeda nematyti atidedamų pinigų kasdienėje sąskaitoje.
Skolos – žingsnis, reikalaujantis apdairumo
Greitieji kreditai ir vartojimo paskolos – lengvai prieinami sprendimai, tačiau dažnai jie tampa spąstais. Studentas, neturintis pastovių pajamų, rizikuoja įklimpti į nuolatinį įsiskolinimų ratą. Alternatyva – valstybės remiamos paskolos studijų ar gyvenimo išlaidoms – gerokai saugesnė, tačiau ir čia būtina įvertinti grąžinimo galimybes.
Prireikus pasiskolinti, pirmiausia verta kreiptis į artimuosius ar draugus, su kuriais galima susitarti dėl lanksčių grąžinimo sąlygų be didelių palūkanų. Finansų ekspertai pataria visada įsivertinti, ar skola bus panaudota būtinosioms išlaidoms, ar tik trumpalaikiams poreikiams patenkinti.
Finansinis raštingumas – investicija į ateitį
Kaip rodo neseniai atlikti Lietuvos banko tyrimai, tik kas trečias jaunuolis jaučiasi gerai susipažinęs su finansinio raštingumo pagrindais. Dar mokykloje pradedamos diegti žinios dažnai išblėsta, kai susiduriama su tikromis gyvenimo situacijomis. Todėl studijų metais verta domėtis ne tik paskaitų, bet ir praktiškų finansų valdymo temomis. Daug naudingos informacijos siūlo internetiniai kursai, bankų puslapiai, netgi socialiniai tinklai, kur patirtimi dalijasi finansų specialistai ir kiti studentai.
Diskusijos su draugais apie finansus, bendri taupymo tikslai ar net tarpusavio pagalba padeda ne tik lengviau įveikti kasdienius iššūkius, bet ir ugdo atsakomybę. Toks bendruomeniškumas tampa tvirtu pagrindu tolimesniame gyvenime, kur finansiniai sprendimai darosi vis svarbesni.
Kuriant pirmuosius savarankiško gyvenimo įgūdžius, finansinė drausmė tampa ilgalaikiu sąjungininku. Tinkamai suvaldytos lėšos leidžia ne tik išvengti streso ar nenumatytų krizių, bet ir atveria daugiau galimybių savirealizacijai, kelionėms bei profesiniam augimui. Patirtis rodo – išmoktos pamokos lieka visam gyvenimui.
