Didelė dalis visuomenės įsitikinusi, kad mažesnes pajamas gaunantys žmonės gyvena pigiau: renkasi paprastesnius produktus, taupo įvairiose srityse, atsisako prabangos, o jų išlaidos nuosaikios. Vis dėlto realybė yra sudėtingesnė – neturtingiems žmonėms už vienodas ar panašias paslaugas ir prekes tenka mokėti daugiau nei pasiturintiems. Šis paradoksas jau seniai stebimas įvairiose pasaulio šalyse, o jo priežastys slypi tiek rinkos logikoje, tiek institucijų spragose.
Brangesni kreditai ir paslaugos
Finansinių paslaugų srityje pastebima, kad mažas pajamas gaunantys žmonės dažniausiai susiduria su aukštesnėmis palūkanomis. Pavyzdžiui, neturint galimybės gauti banko paskolos palankiomis sąlygomis, jie dažnai renkasi greituosius kreditus ar kitas alternatyvias finansines paslaugas, kurios pasižymi ženkliai didesnėmis palūkanomis ir mokesčiais.
Bankai linkę siūlyti geriausias sąlygas tiems, kurie gali įrodyti stabilias aukštesnes pajamas, turi gerą kredito istoriją ir užstatą. Tie, kuriems to trūksta, tampa rizikingesniais klientais, todėl jų aptarnavimas įkainojamas brangiau. Taip susidaro užburtas ratas – net ir smulki paskola gali brangiai kainuoti, o grąžinimo sunkumai priveda prie dar didesnių skolų.
„Neturtingas žmogus už 100 eurų kreditą per metus gali sumokėti 200 ar net 300 eurų palūkanų”, – sako Lietuvos banko atstovas. „Tuo tarpu pasiturintis asmuo banke už panašią paskolą mokėtų vos kelis eurus.”
Brangūs pirkiniai dalimis
Pirkdami ilgalaikio vartojimo prekes išsimokėtinai, mažiau uždirbantys pirkėjai irgi dažnai permoka. Neturint galimybių sumokėti visos sumos iš karto, pasirenkamos nuomos ar lizingo paslaugos, kurios ilgainiui išaugina galutinę prekės kainą net keliasdešimt procentų. Pasiturintys turi galimybę pasinaudoti nuolaidomis, išpardavimais ar pirkti didesniais kiekiais – taip jie moka mažiau už tą patį daiktą.
Net ir kasdieniai maisto produktai neturtingiems gyventojams gali kainuoti daugiau. Jie retai perka didesnius, ekonomiškus pakuočių kiekius, nes nėra pakankamai lėšų didesniam pirkiniui. Taip už kilogramą ar litrą prekės jie sumoka brangiau.
Energijos ir būsto išlaidos
Didelę neturtingų žmonių biudžeto dalį sudaro būsto ir energijos kaštai. Senos, neefektyvios būsto patalpos reikalauja daugiau išlaidų šildymui, elektrai ar vandeniui. Šiuolaikiškesni, ekonomiški šildymo sprendimai paprastai būna pasiekiami tik tiems, kurie gali investuoti į nuosavą būstą ar modernias sistemas. Neturtingi dažniau nuomojasi būstą ar gyvena socialiniuose būstuose, kuriuose renovacija ir atnaujinimas vyksta retai.
Mažas pajamas turintys žmonės neretai gyvena toliau nuo miesto centro, kur nekilnojamojo turto kainos mažesnės, tačiau dėl to kyla papildomos transporto išlaidos. Viešojo transporto bilietų kainos ar kurui išleidžiami pinigai sudaro nemažą mėnesinių išlaidų dalį.
Brangesnės paslaugos ir mažesnė pasirinkimo laisvė
Paslaugų srityje taip pat akivaizdžiai matyti socialinis nelygybės paradoksas. Draudimo paslaugos, telefonų ar interneto planai – mažas pajamas gaunantys vartotojai dažnai gauna blogesnes sąlygas ir moka daugiau. Draudimo bendrovės klientams, gyvenantiems „rizikingesnėse“ teritorijose ar turintiems menkesnę finansinę istoriją, taiko aukštesnius tarifus. Mobiliojo ryšio operatoriai taip pat už papildomas paslaugas prašo nemažų mokesčių, jei klientas negali pasirašyti ilgalaikės sutarties ar įrodyti savo mokumo.
Mažesnis pasirinkimas irgi lemia didesnes išlaidas. Neturtingiems žmonėms dažnai tenka apsipirkti arčiau namų esančiose parduotuvėse, kuriose kainos būna aukštesnės nei dideliuose prekybos centruose ar turguose. Jei nėra transporto, nėra galimybės rinktis pigesnių alternatyvų.
Laiko ir galimybių trūkumas
Viena svarbiausių priežasčių, kodėl neturtingi žmonės permoka – tai laiko ir informacijos trūkumas. Ieškodami pigiausių pasiūlymų, žmonės dažnai turi skirti laiko kainų palyginimams, akcijų sekimui, ieškoti nuolaidų ar naudotis specialiomis programėlėmis. Mažesnes pajamas gaunantys asmenys dažnai dirba keliose vietose, augina vaikus, todėl tiesiog neturi laiko ar galimybės ieškoti geriausių kainų.
Be to, daugelis nuolaidų ar lojalumo programų yra prieinamos tik tiems, kurie gali leisti sau pirkti didesniais kiekiais arba iš anksto sumokėti už būsimą paslaugą. Tai – dar viena sistema, kurios privalumais neturtingiausi nepasinaudoja.
Socialinės pasekmės
Šis paradoksas turi ir platesnių padarinių. Permokėdami už kasdienes paslaugas ir prekes, neturtingi žmonės dar labiau nuskursta. Skolos auga, galimybės investuoti į ateitį, švietimą ar sveikatą – mažėja. Ekonomistai teigia, kad tokia situacija gilina socialinę atskirtį ir trukdo žmonėms išsiveržti iš skurdo rato.
Norint sumažinti šią nelygybę, būtinos tiek sisteminės, tiek individualios priemonės: palankių finansinių paslaugų prieinamumas, socialinė parama, informacijos sklaida. Tačiau kol kas neturtingi žmonės ir toliau susiduria su iššūkiu, kai už tą patį – moka daugiau nei tie, kurie gali sau leisti daugiau pasirinkimo galimybių ir geresnių sąlygų.
