Lietuvoje ir visame pasaulyje vis sparčiau įsigali skaitmeninės mokėjimo priemonės. Bankai uždaro skyrius, miestų centre nyksta bankomatų tinklai, atsiskaitymas kortele ar telefonu tapo įprastas net kaimo turguose. Valstybės ir finansų sektorius akcentuoja šio proceso naudą: patogumą, saugumą, kovą su šešėline ekonomika. Tačiau ar tokioje aplinkoje verta dar kaupti grynųjų atsargas? Ar skaitmeninė pažanga tikrai garantuoja saugumą, ar vis dar verta turėti popierinių pinigų?
Skaitmeninės technologijos keičia finansinius įpročius
Per pastaruosius penkerius metus Lietuvoje pastebimai sumažėjo atsiskaitymų grynaisiais. Lietuvos banko duomenimis, kasmet vis daugiau gyventojų renkasi atsiskaityti kortelėmis ar mobiliosiomis programėlėmis. Verslas taip pat stengiasi mažinti grynųjų apyvartą, nes skaitmeniniai mokėjimai leidžia lengviau administruoti pajamas, sumažina klaidų riziką ir užtikrina atsekamumą.
Sparčiai plečiasi ir bekontakčių atsiskaitymų infrastruktūra, naujos kartos banko sąskaitos, „open banking“ sprendimai. Net socialinių tinklų milžinės diegia savo mokėjimo sistemas, kurias ypač noriai išbando jaunoji karta. Apklausos rodo, kad 18-29 metų asmenys dažniausiai neturi grynųjų pinigų piniginėje, o kai kurie jau jaučiasi keistai, jei turi bent kelias kupiūras.
Grynieji – užtikrintumo ir privatumo ženklas
Visgi, nepaisant technologinių inovacijų, grynųjų poreikis niekur nedingsta. Vyresnio amžiaus žmonės, ypač regionuose, tebetaupo pinigus „po pagalve“ arba namų saugyklose. Dalis gyventojų savo finansines atsargas laiko grynaisiais, juos matydami kaip atsarginį saugumo tinklą nenumatytoms situacijoms: elektros ar interneto sutrikimams, bankų techniniams nesklandumams, o ypač – krizinėmis aplinkybėmis.
Psichologai pastebi, kad pinigų laikymas grynaisiais dažnai suteikia žmonėms didesnį savarankiškumo, kontrolės jausmą. Grynieji leidžia išlaikyti privatumą – vis dar yra prekių ar paslaugų sričių, kur piniginiai mainai išlieka anonimiški, nepaliekantys skaitmeninio pėdsako.
Rizikos ir nenumatytos aplinkybės
Nepaisant to, kad bankai pabrėžia skaitmeninių atsiskaitymų patogumą, realybėje pasitaiko situacijų, kai be grynųjų apsieiti neįmanoma. Ryškius pavyzdžius pateikė pastarieji metai – karo Ukrainoje pradžia, kai šimtai tūkstančių žmonių staiga neteko prieigos prie bankų sistemų, o grynieji tapo vienintele valiuta. Net ir Lietuvoje, įvykus regioniniams elektros tiekimo ar ryšio trikdžiams, be grynųjų nusipirkti būtiniausių prekių gali būti neįmanoma.
Bankų sistemos nėra apsaugotos nuo kibernetinių atakų, o visapusiškas pasitikėjimas vien tik elektroninėmis priemonėmis gali būti pavojingas. Finansų sektoriaus ekspertai pripažįsta, kad esant sisteminiams sutrikimams, grynieji gali tapti gyvybiškai svarbūs.
Ekonominės ir socialinės pasekmės
Skaitmeninės finansų priemonės skatina efektyvumą, tačiau visiškas grynųjų atsisakymas gali sukelti ir naujų socialinių iššūkių. Maža dalis gyventojų vis dar neturi sąskaitų bankuose arba susiduria su finansine atskirtimi – vyresnio amžiaus žmonės, socialiai pažeidžiamos grupės, kaimų gyventojai. Visiškas perėjimas prie skaitmeninių atsiskaitymų jiems reikštų papildomą stresą, nepatogumus, riziką likti nuošalyje.
Kita vertus, visiškai atsisakius grynųjų, valstybė ir finansų sektorius įgytų galimybę matyti kiekvieną pinigų judėjimą, o tai kelia diskusijų apie asmens privatumą, duomenų apsaugą bei konstitucines teises.
Tendencijos ir prognozės
Daugelyje Europos šalių matoma aiški tendencija riboti grynųjų apyvartą, kai kur net įstatymais nustatomos maksimalios sumos, leidžiamos atsiskaityti grynaisiais. Lietuvos bankas taip pat siekia skatinti skaitmeninį progresą, tačiau kol kas įstatyminės ribos nėra numatytos. Vis dėlto, bankomatų tinklų mažėjimas, didėjantys grynųjų įnešimo ir išėmimo mokesčiai niekaip neskatina gyventojų laikyti grynųjų.
Ekspertai prognozuoja, kad per artimiausią dešimtmetį grynųjų pinigų naudojimas mažės toliau, tačiau visiško jų išnykimo nenumatoma. Europos centrinis bankas ruošiasi įvesti skaitmeninį eurą, kuris ateityje galėtų tapti alternatyva popieriniams pinigams, tačiau iki tokios permainos dar laukia nemažai diskusijų.
Ko verta laikytis šiandien?
Dabartinėje situacijoje finansų specialistai dažnai rekomenduoja bent dalį lėšų laikyti grynaisiais. Tai gali būti nedidelė suma nenumatytiems atvejams – nuo kelių šimtų iki tūkstančio eurų, priklausomai nuo šeimos dydžio ir poreikių. Toks rezervas leidžia jaustis ramiau kilus sisteminiams sutrikimams ar ekstremalioms situacijoms.
Kita vertus, didesnės sumos laikymas namuose nėra racionalus sprendimas dėl vagysčių, gaisro ar kitų nelaimių rizikos. Bankų indėliai apdrausti iki 100 tūkst. eurų, o grynieji šios apsaugos neturi. Be to, pinigai „po pagalve“ praranda vertę dėl infliacijos, o laikomi sąskaitose gali būti investuojami ar bent simboliškai uždirbti palūkanų.
Skaitmeninis progresas ir asmeninis apsisprendimas
Lietuva, kaip ir didžioji dalis Europos, juda link skaitmeninės visuomenės. Skaitmeniniai atsiskaitymai tampa kasdienybe, o grynieji – vis labiau rezerviniu įrankiu. Ši transformacija neišvengiama, tačiau kiekvienas gyventojas turi pats įvertinti savo saugumo, privatumo, pasitikėjimo technologijomis poreikius.
Ribotas grynųjų kiekis namuose – protingas kompromisas tarp naujovių ir išbandytos klasikos. Skaitmeninė pažanga atveria naujas galimybes, tačiau visiškai pamiršti popierinius pinigus dar per anksti. Kol kas jų vieta – atsargoje, ne kasdienybėje.
