Lietuviai vis dažniau skundžiasi pinigų trūkumu, tačiau prekybos centrų vežimėliai pilni, o socialiniuose tinkluose netrūksta įrašų apie naujausius pirkinius ar išskirtines pramogas. Ekspertai pastebi, kad dalis šių pirkinių – visiškai nereikalingi, o įprotis be reikalo leisti pinigus dažnai kyla ne iš būtinybės, o iš nesugebėjimo pasakyti „ne“. Šiandien, kai reklama vilioja nuolaidomis ir patraukliomis akcijomis, mokėjimas atsispirti impulsyviems pirkiniams tapo viena svarbiausių finansinio išprusimo savybių.
Kodėl taip sunku atsispirti?
Psichologai tvirtina, kad didelė dalis mūsų sprendimų parduotuvėse – emociniai. Reklamos kūrėjai puikiai žino, kaip išprovokuoti norą pirkti čia ir dabar: ryškios nuolaidos etiketės, laikinai sumažintos kainos, riboto leidimo prekės. Visa tai veikia mūsų psichiką ir skatina manyti, kad prarasime unikalią progą, jei nepasinaudosime pasiūlymu.
Be to, priimti sprendimą nepirkti dažnai reiškia pasakyti „ne“ sau pačiam, savo norams, arba – dar sudėtingiau – aplinkiniams. Socialiniame rate, kurį dažnai formuoja bendradarbiai ar draugai, skatinti vienas kitą naujiems pirkiniams tapo savotiška norma. Nesutinkant dalyvauti „bendrame žaidime“, kyla baimė būti nesuprastam ar išsišokėliu. Tad sakyti „ne“ beprasmiam išlaidavimui dažnai reiškia ir tam tikrą psichologinį barjerą.
Žingsniai į sąmoningesnį pasirinkimą
Specialistai sako, kad išmokti atsisakyti nereikalingų pirkinių galima, tačiau tam būtina žinoti keletą paprastų taisyklių. Pirmiausia, prieš perkant verta trumpam sustoti ir paklausti savęs: ar tikrai šio daikto ar paslaugos reikia? Nepamiršti ir alternatyvos – galbūt namuose yra jau panašus daiktas, o paslauga gali būti atidėta vėlesniam laikui arba iš viso nereikalinga.
Antras žingsnis – planavimas. Sudarius konkretų mėnesio ar savaitės biudžetą, tampa aišku, kiek galima išleisti nebūtinoms prekėms ar pramogoms. Pasak finansų ekspertų, dažniausiai net ir nedideli spontaniški pirkiniai, susikaupę per mėnesį, gali sudaryti nemažą sumą. Griežtesnis biudžeto laikymasis leidžia aiškiau matyti, kas iš tiesų svarbu, o kam galima ir derėtų pasakyti „ne“.
Trečias svarbus įgūdis – gebėti spręsti dėl kitų spaudimo. Tai ypač aktualu kolektyvuose, kur retkarčiais organizuojamos bendros dovanos, išvykos ar vakarėliai, kurių išlaidos neplanuotai tenka kiekvienam. Ekspertai pataria nepabijoti pasakyti, kad šįkart neprisidedate, ir vengti kaltės jausmo. Svarbu priminti sau, kad taupymas – ne geidžiamų pramogų atsisakymas, o prioritetų ir ilgalaikių tikslų siekimas.
Socialinių tinklų įtaka – daugiau nei atrodo
Ne vienas tyrimas rodo, jog socialiniuose tinkluose matomi prabanga dvelkiantys kadrai ar sėkmingų pažįstamų pirkinių nuotraukos stipriai veikia mūsų sprendimus. Pasirodo, lygindami save su kitais, dažnai siekiame atitikti jų lygį, nors realių tokio elgesio pasekmių dažnai neįvertiname. Specialistai pataria bent savaitę sąmoningai stebėti, kiek laiko praleidžiama naršant facebook ar „Instagram“, ir kaip dažnai po to kyla noras ką nors įsigyti.
Kai kurie žmonės, norėdami sumažinti šį poveikį, sąmoningai atsisako sekti populiarias paskyras, skatinančias vartojimą. Vietoj jų renkasi informatyvius, finansiškai motyvuojančius profilius, kurie moko racionalaus požiūrio į pinigus ir skatinti apgalvotus sprendimus. Toks pasirinkimas leidžia formuoti naujus įpročius, grįstus ne spontaniškais norais, o aiškiais poreikiais.
Kodėl verta pradėti mokytis anksti?
Mokėjimas pasakyti „ne“ nereikalingoms išlaidoms dažnai susiformuoja dar vaikystėje. Tėvai, kurie perka vaikams viską, ko šie užsigeidžia, nesąmoningai kuria lūkesčius, kad norai bus patenkinami be pastangų. Vėliau tokiems vaikams sunku atsispirti impulsui išleisti pirmą uždirbtą atlyginimą nereikalingiems daiktams, nes jie nėra išmokę pagrindinio pinigų valdymo principo – atidėti momentinį malonumą dėl ilgalaikės naudos.
Pedagogai ir psichologai siūlo ugdyti vaikų finansinį raštingumą nuo mažens: aptarti, kodėl vieno ar kito daikto šiuo metu nereikia, kartu sudaryti taupymo planą ar net paskatinti užsidirbti smulkiems pirkiniams patiems. Toks ugdymas padeda formuoti supratimą, kad pinigai – ribotas išteklius, kuriuo reikia naudotis atsakingai.
Kada „ne“ tampa „taip“ sau pačiam
Sakymas „ne“ beprasmiam išlaidavimui dažnai klaidingai suvokiamas kaip savęs ribojimas ar atėmimas. Iš tiesų, tai pasirinkimas rūpintis savo finansine gerove ir siekti tikrų asmeninių tikslų. Finansų konsultantai pastebi, kad žmonės, kurie sąmoningai planuoja išlaidas ir nebijo pasakyti „ne“, dažniau pasiekia didesnių tikslų: sukaupia didesnį rezervą, išvyksta į svajonių kelionę ar įsigyja nuosavą būstą.
Suvokimas, kad kiekvienas atsisakytas nereikalingas pirkinys – žingsnis link didesnio tikslo, išlaisvina nuo nuolatinio vartojimo spaudimo. Svarbu suprasti, kad savęs apdovanojimas nebūtinai turi būti susijęs su daiktais – kartais didžiausia dovana sau tampa ramybė dėl finansinės ateities.
Įsigilinus į savo vartojimo įpročius, atsiranda galimybė sąmoningai pasirinkti. Sakymas „ne“ tampa ne ribojimu, o laisve rinktis, kas gyvenime iš tiesų svarbu.
