Lietuvoje smulkiųjų skolų problema įgauna vis didesnį mastą, o priežasčių ieškoti toli nereikia. Vos keli praleisti mokėjimai už komunalines paslaugas ar smulkus vartojimo kreditas, paimtas neatidžiai įvertinus savo galimybes, neretai virsta rimtu galvos skausmu. Finansų specialistai pastebi, kad būtent smulkios, kasdienės skolos dažniausiai veda prie didesnių įsipareigojimų, kurie galiausiai gali daryti įtaką tiek asmeniniam, tiek šeimos biudžetui, o kai kuriais atvejais – ir bendrai šalies ekonominei situacijai.
Neapmokėti mokesčiai ir nenumatyti pirkiniai – pavojingas derinys
Bene dažniausiai smulkios skolos atsiranda dėl pamirštų ar atidėtų kasdienių mokėjimų. Tai gali būti už vėluojančias sąskaitas už elektrą, vandenį, mobiliojo ryšio ar interneto paslaugas. Neretai priežastis paprasta – laiku neatėjęs atlyginimas, atostogų metu pamirštas pavedimas ar netikėtos išlaidos, kurios išbalansuoja mėnesio biudžetą. Tuo tarpu sparčiai populiarėjant pirkimui išsimokėtinai ar naudojant kredito korteles, smulkios skolos atsiranda ir dėl impulsyvių, nenumatytų pirkinių.
Iš pirmo žvilgsnio keliolikos ar keliasdešimties eurų skolos gali atrodyti nereikšmingos, tačiau delspinigiai ir administraciniai mokesčiai, kurie prisideda už vėlavimus, dažnai viršija pačią pradinę skolą. Pavyzdžiui, praleidus keletą mėnesių už komunalines paslaugas, bendras įsiskolinimas gali padidėti dvigubai.
Psichologiniai veiksniai, skatinantys skolų kaupimąsi
Finansų ekspertai pastebi, kad smulkios skolos dažnai kaupiasi ne tik dėl objektyvių, bet ir subjektyvių priežasčių. Dalis žmonių linkę nuvertinti mažas skolas, manydami, jog jas nesunkiai padengs ateityje, tačiau atidėliojimas tampa įpročiu. Taip pat pastebima, kad dalis gyventojų patiria finansinį stresą ir vengia susidurti su skolų realybe – neatidaro gautų sąskaitų ar laiškų iš kreditorių, nes viliasi, kad problemos išsispręs savaime. Ilgainiui atsiranda „sniego gniūžtės“ efektas, kai viena smulki skola prisideda prie kitos, kol galiausiai tampa sunkiai suvaldomu įsipareigojimų kamuoliu.
Psichologijos specialistė dr. Lina Gudaitė pabrėžia, kad skolos kelia nemažai emocinių iššūkių. „Dažnas jaučia kaltę ir gėdą dėl įsiskolinimų, todėl vengia apie juos kalbėti, ieškoti pagalbos ar derėtis su kreditoriais. Tokios emocijos sukuria uždarą ratą – kuo labiau žmogus vengia problemos, tuo ji didėja“, – sako ji.
Prievolės, kurios virsta rimtais finansiniais iššūkiais
Delspinigių ir kitų papildomų mokesčių našta – tik viena medalio pusė. Smulkios skolos, kurių laiku nesugebama padengti, neretai baigiasi išieškojimo įmonių, antstolių įsitraukimu. Tuomet įsiskolinimo suma išauga daug kartų, nes tenka mokėti ir už skolų administravimą, išieškojimą, bylinėjimosi išlaidas.
Kredito istorija taip pat tamsėja. Viena ar kelios nesumokėtos smulkios skolos gali ilgam sugadinti žmogaus finansinę reputaciją. Bankai ir kitos finansų institucijos vertina šiuos duomenis, todėl ateityje net ir nedidelis praeities įsiskolinimas gali tapti kliūtimi siekiant gauti paskolą būstui, automobilio lizingą ar net mobiliojo ryšio sutartį.
Advokatas Tomas Vaitkus atkreipia dėmesį, kad žmonės dažnai nesuvokia, jog net labai nedidelė pradinė skola dėl delspinigių ir išieškojimo išlaidų gali išaugti kelis ar net keliasdešimt kartų. „Pavyzdžiui, 20 eurų skola už telekomunikacijų paslaugas po antstolių įsikišimo gali tapti net 100 ar 200 eurų našta“, – aiškina jis.
Skaitmeninės priemonės – pagalba kasdienai
Siekiant išvengti smulkių skolų kaupimosi, finansų specialistai rekomenduoja pasitelkti šiuolaikines priemones. Daugelis bankų ir paslaugų tiekėjų siūlo automatinio apmokėjimo funkcijas, leidžiančias pamiršti apie sąskaitų apmokėjimą laiku. Tam tikros mobiliosios programėlės padeda sekti asmeninį biudžetą, įspėja apie artėjančius mokėjimus arba netgi automatiškai perveda reikalingas sumas.
Populiarėja ir apsipirkimo planavimo programos, kurios leidžia matyti, kiek pinigų tenka atidėti būtiniausioms reikmėms, bei perspėja, jei išlaidos viršija įprastas ribas. Tai ypač aktualu tiems, kurie linkę į impulsyvų pirkimą.
Skolinimasis – tik kraštutinė priemonė
Asmeninių finansų planavimo ekspertai pataria skolintis atsakingai ir tik tuomet, kai tikrai nėra kitų išeičių. Prieš imant vartojimo kreditą ar pasinaudojant pirkimu išsimokėtinai, būtina objektyviai įvertinti savo finansines galimybes, numatyti, ar bus pakankamai lėšų ne tik paskolai grąžinti, bet ir padengti papildomus mokesčius ar netikėtas išlaidas.
Svarbu atidžiai skaityti sutarties sąlygas, ypač atkreipiant dėmesį į delspinigių ir administracinių mokesčių dydžius vėluojant. Jei situacija tampa sudėtinga, verta nedelsti ir susisiekti su kreditoriumi – dažnai galima susitarti dėl palankesnių grąžinimo terminų ar laikinų mokėjimo atidėjimų.
Finansinis raštingumas – ilgalaikis sprendimas
Smulkių skolų spąstų galima išvengti ugdant finansinį raštingumą. Mokėjimo įpročiai, biudžeto planavimas ir atsakingas vartojimas turi tapti kasdienio gyvenimo dalimi. Jau mokyklose pradėjus kalbėti apie finansų valdymą, mažėja rizika, kad jauni žmonės pateks į skolų spiralę vos pradėję savarankišką gyvenimą.
Ilgainiui net ir mažos sumos, kurias pavyksta sutaupyti ar išvengti nereikalingų skolų, kaupia didžiulę vertę. Tad atsakingas požiūris į kasdienius finansinius įsipareigojimus tampa ne tik asmeninės gerovės, bet ir visos visuomenės stabilumo pamatu.
