Kasryt šimtai tūkstančių lietuvių į kavines ar degalines užsuka pasiimti karšto kavos puodelio. Įprasta manyti, kad tai nedidelė kasdienė išlaida, tačiau didesnis paveikslas dažnai lieka nepastebėtas. Kavos kaina neapsiriboja vien 2–4 eurais už puodelį – tai ir vartotojų įpročių, kavos tiekimo grandinės, aplinkosaugos bei asmeninių finansų klausimas.
Kavos kainos Lietuvoje: kas sudaro galutinę sumą?
Vidutinė mažos juodos kavos kaina Vilniaus kavinėse svyruoja nuo 2,50 iki 3,50 euro, o populiarūs latte ar cappuccino – 3–4 eurai. Degalinėse ar prekybos centruose galima rasti pigesnių variantų, tačiau jie retai būna pigesni nei 2 eurai. Į šią sumą įskaičiuotas ne tik kavos pupelių, vandens ir pieno savikaina – didžiąją dalį sudaro nuomos, darbuotojų atlyginimų, mokesčių, transportavimo bei įrangos amortizacijos išlaidos.
Kavinės atstovai pažymi, kad žaliavų savikaina sudaro vos apie 10–15 proc. galutinės kainos. Daugiau nei pusė sumos tenka nuolat didėjančioms darbo jėgos ir infrastruktūros sąnaudoms. Pavyzdžiui, baristos darbo užmokestis, didėjančios elektros kainos, nuomos mokesčiai miesto centre. Taip pat prie kainos prisideda mokami mokesčiai ir pridėtinės vertės mokestis (PVM).
Kasdienė kava – metinė išlaidų suma nustebina
Nedidelė suma kasdien gali virsti nemenku išlaidų straipsniu per metus. Jei žmogus kasdien išleidžia po 3 eurus kavos puodeliui, per savaitę tai sudaro 21 eurą, per mėnesį – apie 90 eurų, o per metus – daugiau nei 1000 eurų. Ši suma prilygsta mėnesinei nuomai kai kuriuose Lietuvos miestuose ar net atostogoms Pietų Europoje.
Specialistai pastebi, kad „latte faktorius“ (mažų, bet reguliarių išlaidų efektas) ne vienam lemia neplanuotą pinigų nutekėjimą. Šis efektas dažniausiai pasireiškia tiems, kurie į kasdienius mažus pirkinius žvelgia pro pirštus. Neretai, tik susumavus mėnesines ar metines išlaidas, paaiškėja, jog būtent rytinė kava sudaro reikšmingą asmeninių finansų dalį.
Nematoma kaina: poveikis aplinkai ir darbo sąlygos
Kavos puodelio kaina – ne tik finansinis klausimas. Dalis vartotojų atkreipia dėmesį, jog kavos pramonė susijusi su aplinkosaugos ir socialinės atsakomybės problemomis. Kavos pupelės auginamos šalyse, kuriose dažnai pasitaiko vaikų darbo, prastos darbo sąlygos, menki atlyginimai.
Be to, kavos auginimas prisideda prie miškų naikinimo, didina vandens suvartojimą. Vienam puodeliui kavos užauginti reikia iki 140 litrų vandens, o ilgainiui kavamedžių plantacijos keičia natūralius miškus. Europoje populiarėjantys vienkartiniai kavos puodeliai taip pat kelia atliekų problemas – kasmet visame pasaulyje sunaudojama daugiau nei 500 mlrd. vienkartinių indų.
Tvarumo ieškančios kavinės pereina prie daugkartinių puodelių, skatina klientus atsinešti savo indus ar renkasi „fair trade“ kavos pupeles. Tačiau tokios iniciatyvos ilgainiui gali dar labiau padidinti kavos kainą galutiniam vartotojui.
Alternatyvos: kava namuose – ar tikrai pigiau?
Namų kavos aparatai, prabangios pupelės, specialūs filtrai ir pieno putos plakikliai – vis daugiau lietuvių įsigyja profesionalią įrangą namuose, tikėdamiesi sutaupyti. Vis dėlto, pirminė įrangos investicija dažnai atsiperka tik po kelių mėnesių ar metų nuolatinio naudojimo.
Vidutiniškai 1 kg kokybiškų kavos pupelių kainuoja apie 15–30 eurų ir leidžia pagaminti 100–130 puodelių. Taigi, vieno puodelio savikaina namuose svyruoja vos apie 0,20–0,40 euro, priklausomai nuo naudojamos kavos, pieno, cukraus ir elektros sąnaudų. Net ir įskaičiavus pradinę įrangos kainą, namuose ruošiama kava ilgainiui kainuoja bent kelis kartus pigiau nei kavinėse.
Vis dėlto, nemaža dalis vartotojų moka ne tik už gėrimą, bet ir už atmosferą, laiką, patogumą. Kavinėse dažnai susitinkama su draugais, dirbama ar tiesiog skubama iš taško A į tašką B.
Psichologija: kodėl kava tampa kasdieniu ritualu?
Rytinė kava – ne tik kofeino dozė, bet ir svarbus dienos pradžios ritualas. Psichologai pastebi, kad įprotis gerti kavą kavinėje dažnai susijęs su socializacija, motyvacija pradėti dieną, netgi savotišku apdovanojimu už pastangas. Tokie ritualai tampa gyvenimo būdo dalimi, o jų finansinė pusė kartais nustumiama į antrą planą.
Dalis vartotojų sąmoningai renkasi mokėti daugiau, jei tai suteikia papildomos vertės: malonų aptarnavimą, išskirtinę kavos rūšį, gražią aplinką ar laiką sau. Kiti – tiesiog nesusimąsto, kiek per metus susidaro tokio malonumo kaina.
Rinkos pokyčiai: ar kava brangs toliau?
Pastaraisiais metais kavos kainos pasaulyje auga – dėl klimato kaitos, sausros, geopolitinių neramumų ir didėjančių sąnaudų tiekimo grandinėje. Lietuvoje kavos kainos per penkerius metus vidutiniškai pakilo apie 30 procentų. Kol kas nėra ženklų, kad ši tendencija keistųsi – prognozuojama, jog kavos puodelis kavinėje gali brangti ir toliau.
Kavinės ieško alternatyvų, kaip išlaikyti konkurencingą kainą ir tuo pačiu užtikrinti tvarumą. Vieni ieško tiesioginių tiekėjų Lotynų Amerikoje ar Afrikoje, kiti investuoja į tvarią įrangą ir mažina vienkartinių indų naudojimą. Tačiau didėjanti savikaina vis tiek galiausiai atsispindi galutinėje vartotojo sumoje.
Kiek kainuoja įprotis – piniginėje ir už jos ribų
Rytinė kava kavinėje – daugiau nei paprasta finansinė išraiška. Tai – įprotis, gyvenimo būdo dalis, o kartais ir pasirinkimas, į kurį įsitraukia visa pasaulinė tiekimo ir atsakomybės grandinė. Vienam – tai kelios minutės malonumo, kitam – nepastebėtas metinis tūkstantis eurų ar indėlis į planetos tvarumą. Galutinė kaina dažniausiai priklauso ne tik nuo pasirinkto kavos puodelio, bet ir nuo to, kiek esame linkę permokėti už kasdienį ritualą.
