Nuo 2026 m. lapkričio 20 d. keičiasi vartojimo kredito taisyklės: ką svarbu žinoti skolinantis

2026 m. lapkričio 20 d. Lietuvoje pradeda galioti nauja Vartojimo kredito įstatymo redakcija. Ji perkelia į nacionalinę teisę Europos Sąjungos vartojimo kredito direktyvą (ES) 2023/2225. Pokyčiai paliečia ne tik greitųjų kreditų bendroves ir bankus: į reguliavimo lauką patenka ir dalis produktų, kurie iki šiol jo išvengdavo, pavyzdžiui, „pirk dabar, mokėk vėliau“ pasiūlymai ar nedideli kreditai. Šiame straipsnyje remiantis oficialiais šaltiniais apžvelgiame, kas keičiasi ir ką tai reiškia žmogui, kuris skolinasi.

Kada ir kas keičiasi: trumpa chronologija

• 2023 m. spalio 18 d. priimta direktyva (ES) 2023/2225, kuria panaikinama ankstesnė vartojimo kredito direktyva 2008/48/EB.
• 2026 m. balandžio 16 d. Seimas priėmė naują Vartojimo kredito įstatymo redakciją, kuria direktyva perkeliama į Lietuvos teisę, o Lietuvos banko valdyba priėmė su ja susijusius nutarimų pakeitimus.
• 2026 m. lapkričio 20 d. naujos taisyklės pradedamos taikyti. ES lygmeniu direktyva 2008/48/EB tą dieną panaikinama, o jau galiojančioms kredito sutartims ji toliau taikoma iki jų nutraukimo. Kaip tiksliai tai taikoma Lietuvoje, patikrinkite įstatymo pereinamosiose nuostatose ar Lietuvos banko paaiškinimuose.

Kokie produktai pateks į reguliavimą

Lietuvos banko parengtoje direktyvos apžvalgoje nurodoma, kad taikymo sritis plečiasi ir apima daugiau vartojimo kredito rūšių, be kita ko:

• kreditą be palūkanų ir mokesčių bei kreditą, kurį reikia grąžinti per tris mėnesius ir už kurį mokami tik nedideli mokesčiai (vadinamasis „pirk dabar, mokėk vėliau“);
• kreditą iki 200 eurų;
• sąskaitos kreditavimo (overdrafto) sutartis, kai kreditas grąžinamas per vieną mėnesį;
• nuomos ir išperkamosios nuomos sutartis, kai numatyta pareiga arba pasirinkimo galimybė įsigyti daiktą.

Teisės advokatų kontoros ECOVIS apžvalgoje pažymima, kad panaikinama ir išimtis, kuria praktikoje dažniausiai naudojosi telekomunikacijų bendrovės, parduodančios telefonus išsimokėtinai be palūkanų.

Nauja išimtis atidėtiems mokėjimams. Reguliavimas netaikomas, jei kartu tenkinamos visos sąlygos: nėra palūkanų ir kitų mokesčių (galimi tik ribotos netesybos už pavėluotą mokėjimą), visa suma sumokama per 50 dienų nuo prekės pristatymo ar paslaugos suteikimo, mokama tiesiogiai pardavėjui, o trečioji šalis finansuotojas nedalyvauja. Didelėms internetinės prekybos platformoms, sudarančioms nuotolines sutartis, terminas trumpesnis: 14 dienų. Jei bent viena sąlyga neįvykdyta, produktas laikomas vartojimo kreditu.

Reklama: įspėjimas ir draudžiami pažadai

Pagal Lietuvos banko pateiktą direktyvos aprašymą, reklamoje turi būti aiškus ir gerai matomas įspėjimas „Dėmesio! Skolintis pinigus kainuoja pinigus!“ arba lygiavertė formuluotė. Naujojo įstatymo apžvalgose cituojamas formulavimas „Dėmesio! Skolintis pinigus kainuoja…“, todėl tikslų tekstą verta pasitikrinti pačiame įstatyme ir Lietuvos banko kredito reklamos taisyklėse. Draudžiama reklama, kuri:

• skatina skolintis, nes taip pagerės finansinė padėtis;
• teigia, kad kreditas padidina pajamas, pakeičia santaupas ar pagerina pragyvenimo lygį;
• teigia, kad neįvykdyti ir turimi kredito įsipareigojimai neturi įtakos gaunant kreditą.

Praktiškai tai reiškia, kad skelbimas „paskola be patikros“ ar „pinigai per 5 minutes, nesvarbu, ar turite skolų“ turėtų tapti įspėjamuoju ženklu.

Informacija prieš pasirašant sutartį

Standartinė ikisutartinė informacija turi būti pateikta iš anksto, ne sutarties pasirašymo metu, kad vartotojas spėtų ją perskaityti ir suprasti. Svarbiausia informacija turi būti pirmame formos puslapyje (jei neįmanoma, ne daugiau kaip dviejuose). Pirmojoje dalyje, pagal Lietuvos banko apžvalgą, nurodoma:

• kreditoriaus (arba tarpininko) tapatybė;
• bendra kredito suma ir sutarties trukmė;
• palūkanų norma ir bendros vartojimo kredito kainos metinė norma (BVKKMN);
• bendra vartotojo mokama suma;
• prekės ar paslaugos pavadinimas ir kaina;
• išlaidos pavėluotų įmokų atveju.

Antroji dalis apima įmokų paskirstymą, nevykdymo pasekmes, teisę atsisakyti sutarties, išankstinį grąžinimą ir kompensaciją bei kreditoriaus kontaktus. Mobiliajame įrenginyje dvi detales, kaina ir bendra mokama suma, gali būti rodomos spustelėjus ar paslinkus ekraną.

Ydingos praktikos, kurios draudžiamos

• Produktų siejimas. Kreditą draudžiama pririšti prie kitos paslaugos, išskyrus nacionalinėje teisėje galimas išimtis (pavyzdžiui, sąskaita kredito aptarnavimui ar draudimas kredito grąžinimui, tačiau tada turi būti galima rinktis ir kitą draudiką su lygiaverte apsauga).
• Nepageidaujamas kreditas. Kreditas negali būti suteiktas be iš anksto pareikšto prašymo ir aiškaus sutikimo.
• Numanomas sutikimas. Sutikimu nelaikomas iš anksto pažymėtas langelis, tyla ar neveikimas.

Kreditingumo vertinimas

Pagal Lietuvos banko apžvalgą, vertinimas atliekamas vartotojo interesais, siekiant išvengti per didelio įsiskolinimo, ir skolinti draudžiama, jei pagal vertinimą tikėtina, kad prievolės nebus įvykdytos. Vertinama informacija apie pajamas, išlaidas, turimus įsipareigojimus ir kitas aplinkybes. Negalima vertinti specialių kategorijų asmens duomenų (pavyzdžiui, sveikatos) ir informacijos iš socialinių tinklų. Jei sprendimas grindžiamas automatizuotu duomenų tvarkymu, vartotojas gali paprašyti paaiškinimo ir sprendimo peržiūros. Atmetus paraišką, apie tai turi būti nedelsiant pranešta ir, kai aktualu, nurodyta, kur gauti skolų konsultaciją.

Lietuvos banko valdyba taip pat nustatė išimtį: iki 60 proc. galima viršyti per mėnesį mokamų įmokų ir pajamų santykį (DSTI), jei tai ryšiu susietas kreditas be palūkanų ir kitų mokesčių, skirtas telefonams, modemams ar maršrutizatoriams, reikalingiems balso ryšio ar interneto paslaugoms gauti.

Jei sunku mokėti: ką turi pasiūlyti kreditorius

Direktyva įpareigoja kreditorius prieš nutraukiant sutartį ir pradedant priverstinį išieškojimą taikyti priemones, kurios padėtų išsaugoti sutartinius santykius: pratęsti terminą, atidėti įmokas, sumažinti palūkanų normą, leisti grąžinti dalimis ar refinansuoti kreditą. Taip pat privaloma nukreipti sunkumų turinčius vartotojus pas skolų konsultantus. Šie konsultantai turi būti nepriklausomi nuo kreditorių, teikti visapusišką pagalbą ir imti tik nedidelius mokesčius. Lietuvos banko 2024 m. pateiktoje apžvalgoje pažymima, kad skolų konsultavimas Lietuvoje tuo metu buvo fragmentiškas, o švietėjiško pobūdžio informacijos galima rasti svetainėje skolai-ne.lt.

Kainos ribos nesikeičia iš esmės

Direktyva įpareigoja valstybes nares nustatyti palūkanų, BVKKMN ar bendros kredito kainos viršutines ribas, o jas jau taikančios šalys gali palikti galioti esamą tvarką. Lietuvoje kainos ribojimai taikomi nuo 2016 m. vasario 1 d. Kaip praktiškai skaičiuojamos kitų išlaidų ir delspinigių ribos, aprašėme straipsnyje Vartojimo kredito kaina Lietuvoje: kokias ribas nustato įstatymas.

Kodėl tai aktualu: skaičiai

Pagal Lietuvos banko statistiką, 2026 m. sausio pabaigoje kredito įstaigų paskolų gyventojams vartojimui likutis siekė 1,8 mlrd. eurų, o metinis augimo tempas buvo 29,7 proc. Palyginimui, paskolų būstui įsigyti likutis buvo 15,3 mlrd. eurų (metinis augimas 14,5 proc.). Be to, 2024 m. gyventojai, pasak Lietuvos banko, per metus sudarė daugiau nei 283 tūkst. vartojimo kredito sutarčių su ne kredito įstaigomis veikiančiais vartojimo kredito davėjais ir pasiskolino 704 mln. eurų, tai yra 11 proc. daugiau nei prieš metus.

Lietuvos banko 2024 m. namų ūkių apklausoje 65 proc. turinčiųjų finansinių įsipareigojimų juos įvardijo kaip naštą, o sunkumų vykdant paskolų įsipareigojimus per pastaruosius 12 mėnesių turėjusių dalis išaugo nuo 14 iki 31 proc. Dažniausios nevykdymo priežastys buvo padidėjusios nenumatytos ir kasdienės išlaidos. Šie skaičiai paaiškina, kodėl daugiau dėmesio skiriama reklamai, kreditingumo vertinimui ir pagalbai įsiskolinusiems.

Ką daryti po lapkričio 20 d.: praktinis sąrašas

1. Paprašykite informacijos iš anksto ir skirkite laiko ją perskaityti. Pirmame puslapyje turėtumėte matyti BVKKMN, bendrą mokamą sumą ir pavėlavimo išlaidas.
2. Palyginkite bendrą mokamą sumą, o ne vien mėnesio įmoką ar „0 proc. palūkanų“ šūkį.
3. Atkreipkite dėmesį į atidėtus mokėjimus. Pirkimas per 50 dienų be mokesčių paprastai nėra kreditas, o ilgesnis terminas ar trečiosios šalies finansavimas jau yra.
4. Atsisakykite pririštų paslaugų, kurių nenorite, ir patikrinkite, ar iš anksto nepažymėti langeliai.
5. Jei kyla sunkumų, kreipkitės į kreditorių dar prieš praleisdami įmoką ir paklauskite apie termino pratęsimą ar įmokų atidėjimą.
6. Jei manote, kad jūsų teisės pažeistos, galite pateikti skundą kredito davėjui, o vėliau kreiptis į Lietuvos banką.

Šaltiniai

• Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2023/2225 dėl vartojimo kredito sutarčių, EUR-Lex: taikymo data, panaikinimas ir pereinamasis laikotarpis.
• Lietuvos bankas: direktyvos (ES) 2023/2225 apžvalga (2024 m. sausio 16 d.): taikymo sritis, reklama, informacija, kreditingumo vertinimas, skolų konsultantai.
• ECOVIS: Vartojimo kreditų reguliavimo reforma: naujojo įstatymo apžvalga (2026 m. spalio 30 d.), Seimo priimtas įstatymas 2026 m. balandžio 16 d.
• TEGOS: Lietuvos banko valdybos patvirtinti pakeitimai, 2026 m. rugpjūčio 13 d. (DSTI išimtis, reklamos reikalavimai).
• Lietuvos bankas: 2026 m. sausio mėn. pinigų finansų įstaigų statistika.
• Lietuvos bankas: Pranešimas apie pagrindinio tikslo įgyvendinimą, finansų rinkos būklę ir funkcijų vykdymą (2025 m. balandis).
• Lietuvos bankas: Namų ūkių apklausos apžvalga 2024.

Straipsnis yra informacinio pobūdžio ir nėra individuali finansinė ar teisinė konsultacija. Galutinės sąlygos priklauso nuo Vartojimo kredito įstatymo teksto, Lietuvos banko aiškinimų ir konkrečios sutarties. Informacija atnaujinta 2026 m. lapkričio 4 d.