Lietuvoje gyventojai vis aktyviau naudojasi skolinimosi galimybėmis – nuo vartojimo kreditų iki būsto paskolų. Tačiau paskolos paraiškos atmetimas vis dar išlieka dažna ir skaudi patirtis daugeliui žmonių. Finansų institucijos kasmet atmeta tūkstančius prašymų, o pagrindinės šio sprendimo priežastys kartojasi. Skolinimosi kultūra auga, tačiau dalis visuomenės vis dar nesuvokia, kas lemia neigiamą atsakymą.
Pajamų nepakankamumas – dažniausia kliūtis
Paskolos paraiškos atmetamos ne vien dėl blogos kredito istorijos. Dažniausiai pagrindinė priežastis – per mažos ar nestabilios pajamos. Komerciniai bankai ir kredito unijos griežtai vertina, ar asmuo galės laiku vykdyti finansinius įsipareigojimus. Pajamų tvarumas, jų šaltinio oficialumas ir apimtis tampa esminiu kriterijumi. Jei pajamos gaunamos neoficialiai arba atlyginimas nuolat kinta, tikėtina, kad paskolos bus atsisakyta.
Lietuvos banko duomenimis, paskutinių metų tendencijos rodo, jog dažniausiai paraiškos atmetamos tiems, kurių mėnesinės pajamos nepasiekia institucijų nustatytos ribos. Krytinė riba svyruoja priklausomai nuo paskolos dydžio, tačiau net ir vidutines pajamas turintys asmenys susiduria su sunkumais, jei jau turi kitų įsipareigojimų.
Kredito istorijos svarba
Ne mažiau reikšmingas rodiklis – kredito istorija. Vėlavimas mokėti ankstesnes paskolas, įsiskolinimai ar net pamiršti komunaliniai mokesčiai palieka ilgalaikį pėdsaką. Kredito biurai renka informaciją apie kiekvieną paskolą ar lizingą, todėl finansų institucijos gauna išsamią paraiškėjo istoriją. Net ir nedideli, tačiau dažni pradelsti mokėjimai gali tapti kliūtimi gauti naują kreditą.
Viešojoje erdvėje dažnai nuskamba atvejų, kai gyventojai stebisi – kodėl atmeta paraišką, nors įsiskolinimo suma buvo minimali. Tačiau kredito davėjai vertina ne tik sumą, bet ir mokumo drausmę – ar žmogus laiku vykdo savo įsipareigojimus, ar linkęs vėluoti. Ilgalaikiai arba pakartotiniai vėlavimai vertinami kaip padidintos rizikos požymis.
Per didelis įsipareigojimų lygis
Net ir turint pakankamas pajamas bei švarią kredito istoriją, paskolos paraiška gali būti atmesta, jei asmuo jau turi daug finansinių įsipareigojimų. Kredito davėjai griežtai laikosi atsakingo skolinimo reikalavimų: bendra visų paskolų ir kitų įsipareigojimų įmoka neturi viršyti 40 proc. mėnesinių pajamų. Jei ši riba viršijama, paraiška atmetama automatiškai.
Ši nuostata skirta apsaugoti vartotoją nuo galimos finansinės naštos, tačiau nemažai žmonių apie tai sužino tik po atmetimo. Gyventojai dažnai klaidingai mano, kad kreditai „dalimis“ ar smulkūs vartojimo kreditai nesvarbūs bendrai skaičiuojant, tačiau bankai vertina visas prievoles vienodai.
Neskaidrūs arba neoficialūs pajamų šaltiniai
Pastaraisiais metais išryškėjo dar viena tendencija – vis dažniau paraiškos atmetamos dėl neskaidrių ar sunkiai patikrinamų pajamų. Darbas pagal individualios veiklos pažymą ar autorinės sutartys, pajamos iš nuomos ar užsienio ne visada tinkamai deklaruojamos. Bankai tokius šaltinius vertina atsargiai, ypač jei nėra nuoseklumo arba neįmanoma tiksliai nurodyti gauto atlygio.
Turint kelis pajamų šaltinius, būtina pasirūpinti jų oficialumu – kitaip skolinimosi galimybės gerokai sumažėja. Neretai apskaitos tvarkos netvarka ar nepakankamai įforminti sandoriai tampa ne tik kliūtimi paskolai, bet ir signalizuoja apie galimą finansinį nepatikimumą.
Amžiaus ir darbo stažo apribojimai
Finansų įstaigos vertina ne tik dabartinę paraiškėjo finansinę padėtį, bet ir jo amžių, darbo patirtį, gyvenamosios vietos stabilumą. Jaunesniems nei 21 metų ar vyresniems nei 65 metų asmenims paskolos paraiškos atmetamos dažniau. Bankai atsižvelgia į riziką, jog jauni žmonės dar nėra finansiškai stabilūs, o vyresni gali susidurti su sveikatos ar pajamų mažėjimo problemomis.
Darbo stažo trukmė taip pat svarbi – dažniausiai reikalaujama bent 6 mėnesių nepertraukiamo darbo toje pačioje įmonėje. Trumpesnis laikotarpis laikomas rizikos ženklu, nes asmuo gali netekti pagrindinio pajamų šaltinio.
Nepilni dokumentai ir klaidos paraiškoje
Nors technologijos leidžia pateikti paskolos paraišką internetu per kelias minutes, dažnas atmetimas įvyksta dėl netvarkingų ar neišsamių duomenų. Nepateikti visi reikiami dokumentai, netiksliai nurodytos pajamos ar suklysta pildant asmens kodą – tokios smulkmenos tampa formalumu, tačiau iš esmės užkerta kelią sėkmingai paraiškai.
Ekspertai pastebi, kad dalis žmonių neįvertina administracinių reikalavimų svarbos. Nepilni darbo sutarties, pajamų deklaracijų ar kitų įrodymų dokumentai bankams nesuteikia pagrindo teigiamam sprendimui priimti net ir tada, kai reali finansinė padėtis iš esmės gera.
Ekonominės situacijos įtaka
Paskolų prieinamumą lemia ne tik individualios aplinkybės, bet ir bendros ekonominės nuotaikos. Ekonominio neapibrėžtumo laikotarpiais finansų institucijos griežtina vertinimus, taiko atsargesnius reikalavimus ir dažniau renkasi saugų kelią – atmesti paraiškas, kurios anksčiau galbūt būtų buvusios patvirtintos. Tokia tendencija pastebima infliacijos, didėjančių palūkanų ar nestabilios darbo rinkos laikotarpiais.
Kreditų rinkos dalyviai pripažįsta, kad laikini sugriežtinimai neišvengiami, tačiau klientams tenka dažniau susidurti su neigiamais atsakymais net ir tada, kai, atrodo, visos sąlygos atitinkamos.
Individualaus vertinimo reikšmė
Nepaisant bendrų reikalavimų, kiekvienas atvejis vertinamas individualiai. Ta pati kredito istorija ar pajamų dydis gali lemti skirtingą sprendimą, priklausomai nuo pasirinktos kredito įstaigos politikos, paskolos rūšies ir net regiono ekonominės padėties. Kai kurios įstaigos lanksčiau vertina savarankiškų veiklų pajamas, kitos griežtai laikosi tradicinių „baltų“ atlyginimų reikalavimo.
Paskolos paraiškos atmetimas dažnai tampa postūmiu keisti įpročius – tvarkingiau deklaruoti pajamas, vengti vėlavimų ar sumažinti įsipareigojimų skaičių. Skolinimosi kultūra Lietuvoje stiprėja, tačiau sėkmingam rezultatui būtinas atsakingas pasirengimas – tiek iš gyventojų, tiek iš finansų sektoriaus pusės.
