Pastaraisiais metais vis daugiau žmonių ieško būdų, kaip efektyviau valdyti savo asmeninius finansus. Socialiniuose tinkluose populiarėja patarimai, kaip atsisakyti kasdienių mažų išlaidų – kavos išsinešimui, skanėstų ar smulkių pirkinių. Tokia „smulkmenų“ taupymo mada kartais įgyja kone kultinį statusą, tačiau ar tikrai verta kruopščiai skaičiuoti kiekvieną centą už mažas gyvenimo smulkmenas? Ekspertų nuomonės – nevienareikšmės.
Psichologinė taupymo pusė: smulkmenos – malonumas ar kaltė?
Psichologės Vilmos Mačiulienės teigimu, žmogaus santykis su pinigais dažnai susiformuoja jau vaikystėje – stebint tėvų elgesį ir girdint pokalbius apie finansus. Vieni mokomi taupyti, kiti – mėgautis pinigais be skrupulų. „Mažų pirkinių atsisakymas gali būti dviprasmiškas: vieniems tai sukelia pasididžiavimą ir kontroliavimo jausmą, kitiems – frustraciją ir pojūtį, kad save nuolat riboja“, – sako V. Mačiulienė.
Ji pastebi, kad pastaraisiais metais dalis žmonių pradėjo pernelyg griežtai vertinti net ir mažus džiaugsmus. Vietoj to, kad pasimėgautų rytine kava ar desertu, jie jaučia kaltę, bijo „švaistyti pinigus“. „Taip atsiranda vadinamasis finansinis stresas – žmogus ima galvoti tik apie tai, kiek sutaupys, tačiau praranda spontaniškumo ir džiaugsmo pojūtį“, – aiškina psichologė.
Psichologų nuomone, mažos išlaidos dažnai turi teigiamą emocinį efektą. Tai savotiškas atlygis už darbo dieną ar pastangas. „Jeigu kava mieste ar pyragaitis savaitės pabaigoje sukuria geresnę nuotaiką, tai gali būti ne išlaida, o investicija į emocinę gerovę“, – teigia pašnekovė.
Finansų ekspertų argumentai: ar „smulkmenos“ tikrai ištuština piniginę?
Finansų konsultantas Edvinas Žilinskas pažymi, kad didelė dalis žmonių net neįsivaizduoja, kiek per mėnesį ar metus išleidžia „nereikšmingiems“ pirkiniams. „Dažnas klientas nustemba, kai paskaičiuojame, jog kasdien pirkdami kavą ar užkandžius per metus išleidžia kelis šimtus ar net tūkstantį eurų“, – sako ekspertas.
Jo nuomone, taupyti smulkmenoms verta, jei žmogus turi aiškų tikslą – pavyzdžiui, sukaupti pradiniam būsto įnašui, planuoja atostogas ar nori susikurti finansinį rezervą nenumatytiems atvejams. „Mažų įpročių pokyčiai gali duoti didelį rezultatą. Svarbiausia – žinoti, kam ir kodėl taupai“, – akcentuoja E. Žilinskas.
Tačiau finansų ekspertai pabrėžia, kad perdėtas taupymas gali sukelti atvirkštinį efektą. Pastovus savęs ribojimas dažnai baigiasi „iškrovos“ momentais, kai žmogus vienu kartu išleidžia daugiau nei sutaupė. „Finansinis balansas – svarbiausia. Svarbu rasti vidurį tarp kasdienio pasitenkinimo ir ilgalaikių tikslų“, – sako pašnekovas.
Kasdieniai sprendimai: sąmoningas išlaidų valdymas vietoje griežto taupymo
Ekonomistė Rasa Pukelytė išskiria, kad šiuolaikinėje visuomenėje žmonės vis labiau vertina sąmoningumą – tiek mityboje, tiek finansuose. „Svarbu ne tik atsisakyti kažko, bet žinoti, kodėl tą darai. Jei mažos išlaidos tampa automatinėmis, rekomenduoju bent mėnesį jas sekti ir įvertinti, ar tikrai jos teikia tiek naudos, kiek kainuoja“, – sako ji.
Ekspertės teigimu, daliai žmonių būtent tokios išlaidos leidžia jaustis geriau, sukuria kasdienybės ritualus. Tačiau kiti pastebi, kad pirkdami dėl įpročio jie nebejaučia džiaugsmo ir tik švaisto pinigus. „Kartais užtenka sumažinti dažnumą, o ne visiškai atsisakyti – taip neprarandamas malonumas, bet išlaidos sumažėja“, – pataria R. Pukelytė.
Ji taip pat akcentuoja, kad finansinio gerbūvio pamatas – ne tik smulkių išlaidų atsisakymas, bet ir didesnių pirkinių bei paslaugų planavimas. „Žmonės dažnai taupo „smulkmenoms“, bet pamiršta analizuoti, kiek moka už mobiliojo ryšio planus, prenumeratas, transporto išlaidas. Didžiausią efektą dažnai duoda būtent šie pokyčiai“, – pažymi ekonomistė.
Ar verta taupyti visur ir visada? Atsakymas priklauso nuo kiekvieno žmogaus
Taupymo filosofija neabejotinai priklauso ir nuo gyvenimo etapo, uždirbamų pajamų, šeimos dydžio bei vertybių. Vieniems svarbu kaupti ateičiai, kiti renkasi mėgautis dabartimi. „Svarbu, kad taupymas neperaugtų į baimę ar perdėtą ribojimą. Finansai turi tarnauti žmogui, o ne žmogus – finansams“, – įsitikinusi psichologė V. Mačiulienė.
Finansų ekspertas E. Žilinskas primena, kad kiekvienas sprendimas turėtų būti pagrįstas asmeninėmis vertybėmis. „Galima turėti savo „smulkmenų“ biudžetą – aiškiai nusistatyti, kiek pinigų galima išleisti maloniems, kasdieniams dalykams. Taip atsiranda laisvė – išleisti be kaltės jausmo“, – dalijasi patarimu specialistas.
Galiausiai, taupymas – ne tik pinigų, bet ir gyvenimo kokybės klausimas. Jei mažų išlaidų atsisakymas tampa našta, gal verta permąstyti prioritetus arba ieškoti kitų būdų pagerinti finansinę situaciją. Kartais kvapni kava ar spontaniškas pirkinių krepšelis teikia gerokai daugiau nei sutaupyti keli eurai – juk kiekvieno žmogaus laimės receptas skirtingas.
