Pastaraisiais metais Lietuvoje fiksuotas rekordinis kainų augimas palietė visus namų ūkius. Statistika rodo, kad infliacija ne vien kelia prekių ir paslaugų kainas, bet ir mažina gyventojų kaupimo galimybes – reali pinigų vertė tirpsta. Vis daugiau lietuvių klausia, kaip apsaugoti savo santaupas nuolat brangstančioje aplinkoje ir kokios priemonės veiksmingiausios šiandien.
Indėliai bankuose – ribota apsauga
Lietuvos gyventojų tradiciškai mėgstamiausias būdas taupyti – terminuoti indėliai bankuose. Tačiau dešimties ar net penkiolikos procentų infliacijos sąlygomis bankų siūlomos palūkanos, dažnai nesiekiančios 4–5 proc., nekompensuoja realaus pinigų nuvertėjimo. Net ir pasirinkus ilgalaikį indėlį, santaupų perkamoji galia krinta. Centrinio banko duomenimis, 2023–2024 metais indėlių palūkanos augo, tačiau vis dar atsilieka nuo infliacijos tempo.
Visgi, indėliai tebėra naudingi kaip „saugumo pagalvė“ – valstybės indėlių draudimas iki 100 tūkst. eurų užtikrina, kad, žlugus bankui, žmogus neprarastų savo santaupų. Tokia apsauga svarbi, tačiau realios grąžos nesuteikia.
Investiciniai fondai – galimybės ir rizikos
Alternatyva mažoms indėlių palūkanoms – investiciniai fondai. Pastaraisiais metais didesnį susidomėjimą rodo net ir anksčiau investavimu nesidomėję lietuviai. Fondai, investuojantys į akcijas ar obligacijas, potencialiai gali uždirbti didesnę grąžą nei infliacija, tačiau kartu atsiranda rinkos svyravimų rizika.
Lietuvoje populiarėja ir biržoje prekiaujami fondai (ETF), leidžiantys investuoti į įvairius pasaulio regionus ar sektorius su mažais kaštais. Finansų ekspertai ragina neskubėti – būtina suprasti, kad investicijų vertė nuolat svyruoja, o nuostolių galima patirti ir trumpalaikiuose, ir ilgesniuose laikotarpiuose. Siekiant infliaciją ilguoju laikotarpiu lenkiančios grąžos, investuoti reikia reguliariai ir atsakingai vertinti riziką.
Nekilnojamasis turtas – populiarus, bet ne visada lankstus pasirinkimas
Lietuvoje plačiai paplitęs įsitikinimas, kad butas ar namas – geriausia investicija. Per pastaruosius dešimtmečius nekilnojamojo turto kainos augo sparčiau nei infliacija, ypač Vilniuje ir didžiuosiuose miestuose. Tačiau pastaruoju metu ekspertai įspėja dėl rinkos stabilizacijos ženklų – kainų augimas lėtėja, o paskolų sąlygos griežtėja.
Nekilnojamojo turto privalumas – galimybė gauti pasyvių pajamų nuomojant. Tačiau šis turtas reikalauja didesnių investicijų, neretai ir paskolos, o likvidumas – ribotas: norint greitai parduoti būstą palankiomis sąlygomis, gali prireikti laiko. Be to, NT priežiūra reikalauja papildomų išlaidų.
Auksas ir kitos žaliavos – apsauga nuo valiutos nuvertėjimo
Klasikinis infliacijos priešas – auksas. Ekonominių sukrėtimų metu investuotojai dažnai gręžiasi į šį taurųjį metalą. Auksas istoriškai išlaiko savo vertę, tačiau jo kaina taip pat gali svyruoti. Pastaraisiais metais pastebimas išaugęs susidomėjimas ne tik auksu, bet ir kitomis žaliavomis – sidabru, platina, nafta. Tokios investicijos reikalauja specifinių žinių, o jų prieinamumas – ribotas. Lietuvoje auksą įsigyti fizine forma siūlo vos kelios finansų įstaigos, todėl dažnai investuojama į fondus, susietus su žaliavų rinka.
Diversifikacija – raktas į saugesnį taupymą
Ekonomistai vieningai sutaria, kad nėra vienos universalios priemonės, visiškai apsaugančios nuo infliacijos. Didžiausią naudą atneša diversifikacija – taupytojo lėšos paskirstomos tarp skirtingų priemonių. Dalį santaupų verta laikyti likvidžiose sąskaitose kaip finansinę pagalvę nenumatytiems atvejams, kitą dalį investuoti į fondus ar akcijas, o, prireikus, galvoti apie ilgalaikes investicijas į nekilnojamąjį turtą ar žaliavas.
Svarbu atsižvelgti į individualią rizikos toleranciją, finansinius tikslus ir laiko horizontą. Jaunesni žmonės gali sau leisti prisiimti daugiau rizikos ir rinktis akcijas ar augimo fondus. Artėjant pensiniam amžiui, svarbiau užtikrinti kapitalo saugumą, todėl verta rinktis mažiau rizikingus instrumentus.
Valstybės paskatintos priemonės – III pakopos pensijų fondai ir investiciniai gyvybės draudimai
Lietuviai dažnai neįvertina valstybės remiamų kaupimo būdų. III pakopos pensijų fondai leidžia papildomai kaupti senatvei, o dalį įmokų galima susigrąžinti per gyventojų pajamų mokesčio lengvatą. Tai ilgalaikė, reguliariai papildoma investicija, kuri savo grąža gali lenkti infliaciją ilguoju laikotarpiu.
Investicinis gyvybės draudimas – dar viena galimybė kaupti ir investuoti, pasinaudojant mokesčių lengvatomis. Tiesa, prieš sudarant sutartį būtina atidžiai išstudijuoti sąlygas ir įvertinti visus mokesčius bei galimas rizikas.
Sąmoningas vartojimas ir biudžeto planavimas
Taupymo efektyvumą lemia ne tik pasirinktų priemonių grąža, bet ir kasdieniai finansiniai sprendimai. Sąmoningas vartojimas, pirkinių planavimas ir subalansuotas biudžetas – reikšmingas pagrindas, leidžiantis reguliariai atsidėti dalį pajamų. Dalis ekspertų siūlo laikytis 50-30-20 biudžeto taisyklės: 50 proc. skirti būtinoms išlaidoms, 30 proc. – norams, 20 proc. – taupymui ir investavimui. Tokia disciplina leidžia ne tik apsaugoti santaupas nuo infliacijos, bet ir sparčiau siekti finansinių tikslų.
Technologijų pažanga – daugiau pasirinkimų ir patogumo
Naujosios finansinės technologijos atveria platesnes galimybes investuoti ir valdyti asmeninius finansus. Lietuvoje populiarėja mobiliųjų programėlių sprendimai, leidžiantys realiu laiku stebėti investicijų portfelius, per kelias minutes sudaryti investavimo sutartis ar įsigyti finansinius produktus. Tai supaprastina procesus ir suteikia daugiau transparentumo.
Didėjantis informacijos prieinamumas leidžia savarankiškai gilinti žinias – viešai skelbiamos ekspertų analizės, seminarai apie investavimą ir taupymą, įvairūs internetiniai skaičiuotuvai padeda palyginti, kiek galėtų atnešti viena ar kita priemonė per kelis metus.
Asmeninė finansinė atsakomybė
Kiekvieno gyventojo pareiga – domėtis galimybėmis ir atsakingai rinktis priemones, kurios geriausiai atitinka individualius poreikius. Akla priklausomybė nuo tradicinių taupymo būdų ilguoju laikotarpiu gali lemti neišvengiamus nuostolius dėl infliacijos. Pažangiausias rezultatas pasiekiamas derinant žinias, nuoseklumą ir gebėjimą prisiimti pagrįstą riziką.
Tuo metu, kai kainų augimas išlieka reikšmingu iššūkiu, sprendimas, kaip ir kur saugoti pinigus, tampa svarbus kiekvienam, siekiančiam išlaikyti ar net padidinti savo turto vertę. Finansinis raštingumas lemia ne tik taupymo sėkmę, bet ir visos šalies ekonomikos atsparumą.
