Piniginiai sprendimai lydi kiekvieną žingsnį: nuo pirmųjų kišenpinigių iki paskolų, investicijų, pensijos planavimo. Vis dėlto, kasdienybėje vis dar susiduriama su atvejais, kai jauni žmonės pasiklysta kredito, paskolų ar net paprasčiausio biudžeto sudarymo labirintuose. Ekspertai vis garsiau kalba apie spragą – finansinis raštingumas Lietuvoje tebėra paliktas savieigai. Tuo tarpu daugelio Vakarų šalių mokyklose finansų pagrindai dėstomi kaip viena iš svarbiausių gyvenimo kompetencijų. Kodėl toks ugdymas turėtų tapti neatsiejama Lietuvos švietimo dalimi?
Pirmieji žingsniai pinigų pasaulyje – be instruktorių
Vaikai jau ankstyvame amžiuje susiduria su įvairiomis piniginėmis situacijomis, tačiau dažnai nežino, kaip priimti tinkamus sprendimus. Kiekvienam pažįstama istorija, kai paauglys visą mėnesio kišenpinigių sumą išleidžia per pirmą savaitę, o vėliau pritrūksta net menkiausioms išlaidoms. Nors finansiniai įgūdžiai formuojasi šeimoje, praktika rodo, kad nemaža dalis tėvų patys nesijaučia kompetentingi šioje srityje. Todėl finansinio raštingumo pamokos mokykloje galėtų užtikrinti, kad visi vaikai įgytų būtiniausias žinias, nepriklausomai nuo šeimos finansinės patirties ar gebėjimų.
Skolos spąstai ir finansinės klaidos – jaunimo kasdienybė
Statistika rodo, kad jaunuoliai, vos sulaukę pilnametystės, dažnai įsivelia į neapgalvotų pirkinių, vartojimo paskolų ar greitųjų kreditų sūkurį. Lietuvos bankų asociacijos duomenimis, apie trečdalis 18–25 metų amžiaus gyventojų turi vienokių ar kitokių įsiskolinimų. Dažniausia priežastis – žinių stygius, kaip valdyti pinigus, suprasti palūkanų mechanizmus ar įvertinti ilgalaikes skolų pasekmes. Finansinis raštingumas nėra vien teorinė sąvoka. Tai gebėjimas atsispirti impulsui, kritiškai vertinti pasiūlymus, analizuoti ilgalaikę naudą ir riziką. Tai gebėjimas ne tik skaičiuoti, bet ir sąmoningai pasirinkti.
Ekonominės krizės – patikrinta finansinio raštingumo svarba
Ekonominės recesijos, didėjančios kainos ar darbo rinkos pokyčiai dažnai skaudžiausiai paliečia tuos, kurie neturi pakankamo finansinio atsparumo. 2008-ųjų krizė ir pastarojo meto infliacijos šuolis dar kartą parodė, kad neišmokę valdyti biudžeto ar susikurti finansinės pagalvės žmonės tampa pažeidžiami. Ekspertai pabrėžia, kad gebėjimas kaupti, investuoti ir taupyti – ilgalaikės finansinės sėkmės pagrindas. Šių žinių įgijimas turėtų prasidėti dar mokykloje, kad vėliau suaugę žmonės gebėtų veikti atsakingai ir savarankiškai.
Pasaulio praktika – finansinio raštingumo pamokos tampa norma
Jungtinėse Amerikos Valstijose vis daugiau valstijų finansinio raštingumo pamokas įtraukia į mokyklų programas. Skandinavijoje, Jungtinėje Karalystėje ar Australijoje mokiniai jau nuo pradinių klasių mokomi sudaryti biudžetą, suprasti mokesčius, taupyti ir investuoti. Lietuvoje finansinio raštingumo tema dažniausiai aptariama per matematikos ar ekonomikos pamokas, tačiau retai tampa nuosekli ir sisteminga ugdymo dalimi. Toks fragmentiškas žinių perdavimas neleidžia susiformuoti pilnavertei finansinei kompetencijai.
Iniciatyvos ir pokyčių siekis Lietuvoje
Nors pastaraisiais metais Lietuvoje daugėja nevyriausybinių organizacijų ir verslo iniciatyvų, siūlančių edukacinius seminarus ar programas mokiniams, vis dar trūksta valstybinio nuoseklumo. Lietuvos bankas, švietimo ekspertai bei verslo atstovai nuolat akcentuoja, kad finansinis raštingumas – esminė asmens ir visuomenės gerovės sąlyga. 2023 metų pabaigoje Švietimo, mokslo ir sporto ministerija paskelbė apie planuojamus pokyčius, kuriais siekiama įtraukti finansinio raštingumo temas į bendrojo ugdymo programas. Tačiau iki realių permainų dar liko nemažai kelio.
Skaitmeninė era ir nauji iššūkiai
Vos per kelis dešimtmečius pinigų valdymo taisyklės radikaliai keitėsi. Skaitmeniniai mokėjimai, mobiliosios programėlės, investavimas į kriptovaliutas ar dalyvavimas elektroninėje prekyboje tapo kasdienybe net paaugliams. Šiandien svarbu ne tik žinoti, kaip sudaryti biudžetą, bet ir atpažinti finansinius sukčius, apsisaugoti nuo kibernetinių grėsmių, suprasti, kaip veikia virtualios valiutos ar elektroninės piniginės. Finansinio raštingumo pamokos mokykloje padėtų kurti naujos kartos atsparumą šiuolaikinėms rizikoms.
Asmeninė gerovė ir visuomenės stiprybė
Mokyklose suteiktos finansinės žinios – investicija ne tik į individualią gerovę, bet ir į visos šalies ekonomiką. Atsakingi, savo finansus valdyti mokantys piliečiai rečiau patenka į skolų spąstus, turi didesnes galimybes kurti verslus, investuoti į nekilnojamąjį turtą, pasinaudoti valstybės siūlomomis finansinėmis priemonėmis. Tuo tarpu žinių trūkumas tampa priežastimi socialinei nelygybei ir reprodukuojamoms ekonominėms problemoms.
Finansinio raštingumo pamokos mokyklose atveria galimybes jaunajai kartai tapti ne tik sumaniais vartotojais, bet ir atsakingais savo gyvenimo bei visuomenės kūrėjais. Išugdytas gebėjimas valdyti pinigus padeda išvengti brangių klaidų ir užtikrina tvirtesnį pagrindą ateities pasirinkimams. Kai pinigai tampa kasdienio gyvenimo palydovu, gebėjimas juos valdyti tampa ne privalumu, o būtinybe.
