Ar galima išmokti taupyti iš naujo, jei visada gyvenote „nuo algos iki algos“?
Statistiniai duomenys rodo, kad daugiau nei trečdalis Lietuvos gyventojų vis dar nesukaupia finansinės pagalvės nenumatytiems atvejams, o didelė dalis žmonių vos suduria galą su galu. Nors ekonomikos rodikliai po truputį gerėja, kasdienė realybė dažnam vis dar neleidžia ramiai miegoti – atlyginimas išgaruoja dar nesulaukus mėnesio pabaigos, o taupymas atrodo kaip nepasiekiama prabanga. Vis tik finansų specialistai tikina, kad įpročius galima keisti, nepriklausomai nuo to, kiek metų gyvenote „nuo algos iki algos“.
Pagrindinės priežastys – ne tik pajamos, bet ir įpročiai
Dažnas linkęs manyti, kad vienintelė kliūtis taupyti – per mažos pajamos. Tačiau tyrimai atskleidžia, kad net ir didesnes pajamas gaunantys žmonės dažnai negeba atsidėti nei cento. Finansų konsultantė Jurgita Meškinytė pastebi, kad pagrindinė problema – netinkami pinigų valdymo įpročiai, o ne tik pačios pajamos. „Žmonės, įpratę viską išleisti, net ir gavę daugiau, praranda galimybę taupyti, nes nesuvokia prioritetų. Pajamų padidėjimas dažnai reiškia tik išlaidų augimą, o ne taupymo pradžią“, – sako specialistė.
Nemažai lietuvių vis dar vadovaujasi socialiai paveldėtais įsitikinimais, kad „pinigai neatneša laimės“, „gyvenimas per trumpas taupyti“ ar „vis tiek neprireiks“. Tokios nuostatos, pasak ekspertų, formuojasi dar vaikystėje – stebint tėvų elgesį su pinigais, girdint jų pokalbius, perimant įpročius ir baimes.
Pirmieji žingsniai: ką reiškia išmokti taupyti iš naujo
Iš naujo išmokti taupyti reiškia išardyti senus įpročius ir sukurti naujus. Tai nėra vien tik aritmetika ar skaičiavimas, kiek galima atsidėti kas mėnesį. Finansų koučeriai pabrėžia, kad būtinas psichologinis pasiruošimas – reikia suprasti ne tik, ką darote su savo pinigais, bet ir kodėl būtent taip elgiatės.
Pirmasis žingsnis – išsamiai suskaičiuoti visas pajamas ir išlaidas, nepraleidžiant smulkmenų. Daugelis nustemba pamatę, kiek pinigų išleidžiama impulsyviai – kavai, užkandžiams, nereikalingiems daiktams. Antrasis žingsnis – išsikelti aiškų, apčiuopiamą tikslą: pavyzdžiui, sukaupti trijų mėnesių atlyginimo dydžio „pagalvę“. Tikslas turi būti realistiškas, kitaip greitai užklups nusivylimas.
Specialistai rekomenduoja pradėti nuo mažų sumų. Net ir 10–20 eurų atsidėjimas kas mėnesį padeda suformuoti įprotį, kuris ilgainiui auga. Svarbiausia – nuoseklumas, o ne skaičius.
Kaip realiai pradėti taupyti net ir nedaug uždirbant?
Dalis žmonių bijo taupyti, nes atrodo, kad bus priversti atsisakyti visų malonumų. Tačiau taupymas nereiškia susiveržimo iki skausmo. Viena populiariausių taisyklių – „pirmiausia sumokėk sau“: vos gavus atlyginimą, bent nedidelę dalį automatiškai pervesti į atskirą taupymo sąskaitą, kur sunkiau pasiekti kasdienėms išlaidoms. Toks sprendimas padeda išvengti pagundos viską išleisti.
Kita gudrybė – naudotis programėlėmis, kurios leidžia sekti ir analizuoti išlaidas. Nustatomos išlaidų ribos skirtingoms kategorijoms, o pasiekus limitą programėlė praneša, kad laikas sustoti. Tai padeda suvokti, kur slypi pagrindinės „pinigų skylės“.
Ekspertai taip pat siūlo įtraukti visą šeimą į taupymo procesą – tuomet lengviau palaikyti motyvaciją ir išvengti nuolatinės įtampos. Svarbu neatsisakyti visko iš karto, o ieškoti pusiausvyros tarp būtinų išlaidų ir mažų džiaugsmų.
Psichologiniai barjerai ir kaip juos įveikti
Net ir pradėjus taupyti, dažną užklumpa stresas ar baimė, kad pinigų vis tiek pritrūks. Psichologė Dovilė Šapokaitė sako, kad dažnai pasitaiko sabotavimo atvejų – žmogus pats sau nesąmoningai trukdo taupyti, nes bijo pokyčių ar netiki sėkme. Tokiais atvejais padeda mažų žingsnių strategija arba net paprasčiausias kalendorius – pažymėti dienas, kai pavyko nieko neišleisti nebūtiniems dalykams.
Svarbu suprasti ir priimti, kad taupymas – tai procesas, kuriame pasitaikys ir nesėkmių. Nesėkmės neturėtų tapti priežastimi grįžti prie senų įpročių, o veikiau paskatinimu bandyti dar kartą. Kiekviena taupymo sėkmė, kad ir maža, stiprina pasitikėjimą savimi.
Naujos galimybės: taupymo įpročiai keičia gyvenimą
Taupant ne tik formuojama finansinė pagalvė, bet ir keičiasi požiūris į pinigus. Atsiranda daugiau pasitikėjimo ateitimi, mažėja stresas, didėja laisvė rinktis. Ilgainiui išmokstama mėgautis ne spontaniškais pirkiniais, o susitvarkyta kasdienybe ir aiškiais tikslais.
Net jei daugelį metų gyvenote „nuo algos iki algos“, finansų valdymo įpročius atnaujinti galima bet kokiame amžiuje. Tai nėra lengvas ar greitas procesas, tačiau po truputį keičiant senus įpročius ir pasitelkus šiuolaikinius įrankius, taupymas tampa pasiekiamas kiekvienam. Nauji įpročiai ne tik gerina finansinę padėtį, bet ir suteikia naują požiūrį į kasdienį gyvenimą bei galimybę kurti tvirtesnį pagrindą ateičiai.
