Nuolat besikeičiančioje ekonominėje aplinkoje vis daugiau lietuvių susimąsto, ar verta draustis. Draudimo bendrovės kasmet stebi augantį susidomėjimą tiek sveikatos, tiek gyvybės, tiek turto draudimu, tačiau ne kiekvienas gyventojas skuba pasirašyti sutartį. Vieni draudimą vertina kaip būtiną finansinį saugiklį, kiti įžvelgia tik papildomas, neretai reikšmingas išlaidas. Kur slypi tiesa – draudimas kaip finansinė ramybė ar dažnai perteklinė, ne visada atsiperkančios išlaidos?
Lietuvos gyventojų požiūris
Lietuvoje draudimas ilgą laiką nebuvo pirmo būtinumo paslauga, išskyrus privalomąjį civilinės atsakomybės draudimą vairuotojams. Visgi, Statistikos departamento duomenimis, pastaraisiais metais savanoriško draudimo – ypač gyvybės ir turto – populiarumas auga. Vis daugiau šeimų nusprendžia apsidrausti nuo netikėtų nelaimių ar sveikatos sutrikimų. Dažnas motyvas – noras jaustis saugiau, apsaugoti artimuosius nuo galimų finansinių sunkumų.
Nepaisant to, išlieka gajūs mitai, kad draudimas yra tik pinigų mėtymas vėjais. Tokį požiūrį dažnai lemia neigiamos patirtys, kai draudimo bendrovės atsisako mokėti išmokas dėl smulkių išimčių ar dėl klientų neįsigilinimo į sutarties sąlygas. Viešojoje erdvėje netrūksta istorijų apie ilgai trunkančius ginčus su draudikais dėl žalos atlyginimo. Tai stiprina nuostatą, kad draudimas – ne visada patikimas pagalbininkas nelaimės atveju.
Draudimo vertė – skaičiais ir patirtimis
Ekonomistai pabrėžia, kad draudimas – tai ne tik paslauga, bet ir finansinė priemonė, leidžianti valdyti rizikas. Kiekvienas žmogus ar šeima susiduria su potencialiais finansiniais nuostoliais: liga, nelaimingu atsitikimu, turto praradimu, netekus maitintojo. Draudimas padeda sušvelninti šių įvykių pasekmes, suteikdamas finansinę paramą tada, kai jos labiausiai reikia.
Lietuvos banko duomenimis, 2023 metais draudimo bendrovės išmokėjo daugiau nei 400 mln. eurų išmokų – nuo nedidelių sumų dėl turto sugadinimo iki šimtus tūkstančių siekiančių gyvybės draudimo išmokų. Tokie skaičiai liudija, kad nelaimės ištinka dažniau nei norėtųsi tikėti, o draudimas tampa realia finansine pagalba.
Vis dėlto, ne visos draudimo rūšys vienodai paklausios ir naudingos. Gyvybės draudimas dažnai pasirenkamas kaip ilgalaikė investicija, kartu leidžianti kaupti pensijai ar vaikų ateičiai. Turto draudimas – populiarus tarp butų ir namų savininkų, bijančių gaisrų, vagysčių ar gamtos stichijų. Tuo tarpu sveikatos draudimas dažniausiai aktualus jauniems, aktyviems žmonėms, kurie vertina galimybę greičiau patekti pas gydytojus ir gauti kompensaciją už brangesnes medicinos paslaugas.
Ką sako ekspertai: racionalus pasirinkimas ar emocijos?
Finansų konsultantai ragina draudimą vertinti racionaliai. Draudimo sutartis verta sudaryti tada, kai konkreti rizika – reali ir gali lemti reikšmingus nuostolius. Dažnai pasitaiko situacijų, kai žmonės apsidraudžia nuo labai mažai tikėtinų įvykių, bet pamiršta pagrindines grėsmes. Pavyzdžiui, pirmenybę teikia telefono ekranų draudimui, tačiau neskiria dėmesio būsto ar sveikatos apsaugai.
Svarbu įvertinti individualią situaciją: šeimos sudėtį, finansines galimybes, turto vertę ir sveikatos būklę. Draudimo kainos per metus gali siekti kelis šimtus ar net tūkstančius eurų, tačiau netikėtos nelaimės atveju mokėti tektų dešimteriopai daugiau. Tačiau ne kiekvienas draudimas – būtinas. Jei žmogus turi didelį finansinį rezervą, gyvena be didesnių įsipareigojimų, gali prisiimti didesnę riziką ir dalies draudimų atsisakyti.
Tuo tarpu šeimos su vaikais, paskolomis ar priklausomi nuo vieno maitintojo dažniausiai privalo apsvarstyti bent jau būtiniausią apsaugą. Čia draudimas tampa jau nebe pasirinkimu, o atsakomybe.
Draudimo spąstai ir kaip jų išvengti
Didžiausia draudimo problema – ne visada aiškios sutarties sąlygos ir smulkios išimtys, kurios gali tapti nemalonia staigmena. Draudikai laikosi griežtų taisyklių, o klientai dažnai pasirašo dokumentus jų iki galo neperskaitę. Vėliau, ištikus nelaimei, paaiškėja, kad nebuvo apdraustos svarbios rizikos arba išmoka bus gerokai mažesnė dėl savų apribojimų.
Ekspertai rekomenduoja nepasikliauti vien reklaminiais pažadais, o nuodugniai analizuoti draudimo sutartis, pasidomėti kitų klientų atsiliepimais, konsultuotis su nepriklausomais finansų specialistais. Tiksliai žinant, už ką ir kokią apsaugą mokama, galima išvengti nusivylimo ir pajusti realų ramybės jausmą.
Rinkoje netrūksta ir draudėjų, siūlančių neadekvačiai brangius ar mažai naudos teikiančius produktus. Pavyzdžiui, kelionių draudimas, apimantis tik lagamino vėlavimą ar smulkius nepatogumus, dažnai praktiškai nereikalingas, jei keliaujama retai ar neįriziškingomis kryptimis. Tuo tarpu, keliaujant į šalis su brangiomis medicinos paslaugomis, kelionių draudimas gali tapti gyvybiškai svarbiu.
Kas svarbiausia – ramybė ar lėšų taupymas?
Draudimas – tai pasirinkimas tarp finansinės ramybės ir galimybės taupyti, rizikuojant netikėtais nuostoliais. Vieniems žmonėms ramybė, žinant, kad netikėtos nelaimės atveju bus užtikrinta parama, yra svarbesnė už kasmetines išlaidas. Kitiems labiau priimtinas modelis kaupti rezervą patiems ir rizikuoti, kad galbūt nelaimė jų niekada nepalies.
Sprendimą verta priimti atsižvelgiant ne tik į statistiką ar draudikų reklaminius pažadus, bet ir į realią savo situaciją, poreikius ir rizikos toleranciją. Draudimas – tai sandoris su neapibrėžtumu: moka tie, kurių nelaimė neaplanko, kad galėtų būti padedama tiems, kuriems nepasiseka. Galutinis atsakymas, ar verta investuoti į draudimą, visuomet bus individualus – kaip ir kiekvieno mūsų supratimas apie finansinę ramybę.
