Pastarosiomis savaitėmis Europos tarpbankinės pasiūlos palūkanų norma, geriau žinoma kaip Euribor, pradėjo mažėti. Ši tendencija reikšminga dešimtims tūkstančių Lietuvos gyventojų, kurių būsto paskolos ar kiti kreditai susieti su kintamomis palūkanomis. Po kelerių metų, kai Euribor stabiliai augo ir pasiekė neregėtas aukštumas, pokyčiai palūkanų rinkoje atveria naujų perspektyvų ir kelia klausimų, kaip tai paveiks kasdienius įsiskolinusiųjų finansus.
Paskolos skaičiuoklė
Kas lemia Euribor pokyčius?
Euribor yra palūkanų norma, už kurią didžiosios euro zonos bankai skolina pinigus vieni kitiems. Ši norma tiesiogiai priklauso nuo Europos centrinio banko (ECB) vykdomos pinigų politikos. Pastaraisiais metais, siekiant suvaldyti infliaciją, ECB griežtino politiką ir didino bazines palūkanas, dėl ko Euribor šoktelėjo aukštyn. Dabar infliacijos tempas euro zonoje lėtėja – ekonomikos augimas prislopo, todėl tikimasi, kad ECB netrukus imsis palūkanų mažinimo. Rinkos dalyviai šį kryptingą pokytį pradėjo jausti anksčiau, todėl Euribor jau reaguoja ir leidžiasi žemyn.
Kaip tai atsilieps paskolų įmokoms?
Didžioji dalis būsto paskolų Lietuvoje yra išduotos su kintamomis palūkanomis, kurių pagrindas – 6 arba 12 mėnesių Euribor. Tai reiškia, kad paskolos įmoka automatiškai keičiasi, kai atnaujinama Euribor reikšmė, o atnaujinimo laikotarpis priklauso nuo sutarties sąlygų. Jei Euribor krinta, paskolos palūkanų dalis mažėja, o įmoka tampa mažesnė.
Pavyzdžiui, kai Euribor buvo pasiekęs 4 proc., 100 tūkst. eurų paskolos turėtojui su 25 metų terminu mėnesio įmoka siekė apie 550 eurų. Sumažėjus Euribor iki 3 proc., ta pati įmoka sumažėtų iki maždaug 480 eurų. Nors šis skirtumas gali atrodyti nedidelis, per metus paskolos turėtojas sutaupo kelis šimtus eurų. Sumažėjimas ypač juntamas tiems, kurių paskolos likutis didesnis.
Ilgalaikės prognozės – ar palūkanos toliau mažės?
Finansų rinkų dalyviai tikisi, kad artimiausiu metu Euribor ir toliau pamažu mažės. Vis tik prognozės išlieka atsargios – tiek dėl geopolitinių rizikų, tiek dėl neapibrėžtos ekonomikos krypties. Nors ECB signalizuoja, kad palūkanų mažinimas šiemet beveik neišvengiamas, dar nėra aišku, kokiu tempu bus judama. Analitikai teigia, jog iki metų pabaigos Euribor gali kristi iki 2–2,5 proc., tačiau tai priklausys nuo infliacijos, ekonominio augimo ir kitų makroekonominių rodiklių.
Svarbu nepamiršti, kad palūkanos svyruoja – šios dienos optimizmas gali greitai išblėsti, jei atsiras netikėtų grėsmių ar infliacija vėl ims augti. Dėl šios priežasties paskolų turėtojams nereikėtų tikėtis itin greito ir drastiško įmokų sumažėjimo – pokytis, nors ir teigiamas, bus laipsniškas.
Ką daryti paskolos gavėjams?
Paskolų turėtojai dažnai svarsto, ar verta keisti paskolos sąlygas, kai rinka ima keistis. Dalis žmonių, fiksavusių palūkanas aukščiausiu tašku, šiuo metu jaučia nepasitenkinimą – jų įmokos lieka didesnės, nei būtų pasirinkus kintamąjį Euribor. Visgi, finansų ekspertai primena, jog bendra taisyklė paprasta: fiksuotos palūkanos apsaugo nuo staigių šuolių į viršų, o kintamos leidžia iškart pajusti sumažėjimą.
Dėl to, ar verta keisti palūkanų tipą dabar, reikėtų spręsti individualiai – atsižvelgiant į banko taikomas sąlygas, galimas papildomas išlaidas ir asmeninę finansinę padėtį. Svarbu žinoti, kad keičiant sutartį dažnai taikomi administraciniai mokesčiai, o bankai gali siūlyti mažiau palankias naujas fiksuotas normas, nes atspindi būtent esamą situaciją rinkoje.
Tie, kurie turi galimybę kaupti finansinę pagalvę, dabar gali apsvarstyti dalies paskolos grąžinimą anksčiau laiko. Mažesnės palūkanos leidžia daugiau lėšų skirti pagrindinei sumai dengti, taip sumažinant bendrą įsipareigojimą ir būsimų palūkanų sąnaudas.
Kokį poveikį jaus šalies būsto rinka?
Mažėjanti Euribor skatina didesnį būsto paskolų prieinamumą – mažesnės įmokos atveria galimybes platesniam gyventojų ratui svarstyti būsto įsigijimą. Tačiau nekilnojamojo turto rinkos atstovai pastebi, kad kol kas pirkėjų aktyvumas auga labai atsargiai. Pagrindinė priežastis – sumažėjusios palūkanos kol kas vis dar išlieka aukštesnės nei 2015–2021 m., kai Euribor buvo neigiamas ar artimas nuliui.
Kita vertus, nuosaikus paskolų įmokų mažėjimas galėtų stabilizuoti būsto paklausą, ypač didmiesčiuose. Ekspertai prognozuoja, kad jei Euribor toliau mažės, nekilnojamojo turto rinkoje galime sulaukti daugiau sandorių ir nuosaikaus kainų kilimo.
Kaip pasiruošti ateities pokyčiams?
Nepaisant palankios tendencijos, paskolų turėtojai turėtų išlikti budrūs ir vertinti savo finansinius įsipareigojimus atsakingai. Net ir sumažėjus įmokoms, verta peržiūrėti šeimos biudžetą, pasidomėti galimybėmis sukaupti rezervą netikėtumams. Finansų konsultantai pataria neskubėti keisti ilgalaikių sprendimų dėl trumpalaikių pokyčių – būtina įvertinti visą asmeninę situaciją, galimas rizikas ir ateities perspektyvas.
Euribor mažėjimas – laukta žinia paskolų gavėjams po dvejų metų įtampos ir nesaugumo. Tačiau kaip ir kiekvienas pokytis finansų rinkoje, jis reikalauja atsakingo požiūrio, nuolatinio stebėjimo ir atsargaus planavimo. Tik taip pavyks išnaudoti naujas galimybes ir išlaikyti finansinį saugumą ilgalaikėje perspektyvoje.
