Lietuvoje augant pragyvenimo kainoms ir didėjant ekonominiam neapibrėžtumui, vis daugiau gyventojų pradeda rimčiau žiūrėti į asmeninius finansus. Finansų ekspertai pastebi, kad ilgalaikiai finansiniai tikslai tampa ne tik siekiamybe, bet ir būtinybe – tiek siekiant užsitikrinti orią senatvę, tiek planuojant didesnius pirkinius ar investicijas į vaikus. Tačiau net ir nuolat girdint apie būtinybę taupyti ar investuoti, daugelis žmonių neskiria pakankamai dėmesio nuosekliam tikslų planavimui, dažnai dėl informacijos stokos arba baimės suklysti.
Pirmasis žingsnis – aiškumas dėl tikslų
Sėkmingas finansinis planavimas prasideda nuo aiškiai įvardytų, realistiškų ir išmatuojamų tikslų. Daugelis žmonių abstrakčiai svajoja apie didesnes pajamas ar „geresnį gyvenimą“, tačiau toks požiūris retai atveda prie realių rezultatų. Ekspertai rekomenduoja tiksliai apsibrėžti, ko norima – pavyzdžiui, sukaupti 50 tūkst. eurų būsto pradinei įmokai per penkerius metus arba sukaupti 200 tūkst. eurų pensijai iki 65-erių.
Svarbu tikslus skirstyti į trumpalaikius, vidutinio laikotarpio ir ilgalaikius. Taip lengviau stebėti progresą ir išvengti nusivylimo, kuris dažnai ištinka, kai siekiami tik labai tolimi tikslai. Be to, konkretūs tikslai padeda aiškiau įvertinti, kokių veiksmų ir kokio tempo reikės jų siekiant.
Finansinė disciplina ir įpročių formavimas
Net ir kruopščiai suplanuotas tikslas lieka tik popieriuje, jei nesusiformuoja kasdieniai įpročiai, leidžiantys sistemingai judėti link jo. Finansų specialistai pabrėžia biudžeto sudarymo ir laikymosi svarbą. Tai – pagrindinis įrankis, leidžiantis suprasti, kur nukeliauja pinigai, ir koreguoti išlaidas pagal prioritetus.
Periodiškai peržiūrint pajamas ir išlaidas, galima pastebėti, kur slypi papildomos „rezervinės“ lėšos taupymui ar investicijoms. Daugelis žmonių pradžioje nustemba, kiek daug galima sutaupyti atsisakius impulsyvių pirkinių ar išmaniųjų prenumeratų, kuriomis retai naudojamasi. Finansų planuotojai dažnai rekomenduoja taikyti „mokėk sau pirmiausia“ taisyklę – atsidėti taupymui iškart, vos gavus pajamas.
Investavimas – ilgo kelio pradžia
Siekiant ilgalaikių tikslų, vien taupymo dažnai neužtenka. Infliacija ilgainiui mažina pinigų vertę, todėl ilgalaikis kapitalo kaupimas neatsiejamas nuo investavimo. Investavimo galimybės Lietuvoje pastaraisiais metais sparčiai plečiasi: nuo paprastų pensijų fondų iki akcijų, obligacijų, investavimo platformų ar net nekilnojamojo turto.
Svarbiausia – investuoti nuosekliai ir atsižvelgiant į individualią rizikos toleranciją. Pradedantieji dažnai susižavi galimybe greitai uždirbti, bet finansų ekspertai ragina laikytis ilgalaikės strategijos ir nepasiduoti trumpalaikėms rinkos svyravimams. Statistiškai investavimas per 20–30 metų laikotarpį duoda gerokai didesnę grąžą nei paprastas taupymas banko sąskaitoje.
Kita svarbi investavimo dalis – diversifikacija. Investuojant į skirtingus instrumentus ar sektorius, sumažinama rizika, kad dėl vienos nesėkmės bus prarasta didelė dalis sukaupto turto. Net ir nedidelės, bet reguliarios investicijos ilguoju laikotarpiu gali tapti reikšmingu kapitalu.
Psichologinės kliūtys ir motyvacija
Ilgalaikis finansinis tikslas dažnai atrodo tolimas, sunkiai pasiekiamas. Ne vienam kelias iki jo pasirodo per ilgas, o pagundų „gyventi čia ir dabar“ netrūksta. Finansų psichologijos specialistai pastebi, kad pasiryžimas sistemingai taupyti ar investuoti reikalauja ne tik žinių, bet ir stiprios vidinės motyvacijos.
Vienas būdų išlaikyti motyvaciją – suskaidyti didelį tikslą į mažesnius etapus ir reguliariai save apdovanoti už pasiektą pažangą. Taip pat svarbu iš anksto numatyti, kas gali trukdyti siekti tikslo (netikėtos išlaidos, emocinis nuovargis) ir suplanuoti, kaip su tuo tvarkytis.
Be to, aiškus finansinis planas suteikia saugumo jausmą net ir susidūrus su krizėmis. Pandemijos laikotarpis parodė, kad tie, kurie turėjo finansinį rezervą ar diversifikuotą investicijų portfelį, šiuo sudėtingu metu jautėsi gerokai ramiau.
Technologijos – pagalbininkas kelyje į tikslą
Pastaraisiais metais Lietuvoje populiarėja finansų valdymo programėlės, kurios padeda sekti biudžetą, analizuoti išlaidas bei automatiškai atsidėti lėšų taupymui ar investicijoms. Mobilios programėlės leidžia matyti bendrą finansinę situaciją realiu laiku ir greičiau reaguoti į pokyčius. Skaitmeniniai įrankiai padeda ne tik planuoti, bet ir ugdyti finansinę drausmę, primindami apie perėjimą nuo vartotojiško elgesio prie ilgalaikės vertės kūrimo.
Vis daugiau finansų įstaigų siūlo išmanius taupymo sprendimus – pavyzdžiui, apvalinant kasdieninius pirkinius ir skirtumą automatiškai pervedant į taupomąją sąskaitą ar investicinį fondą. Tokie sprendimai leidžia taupyti net nepastebimai, o ilgainiui kaupiasi reikšmingos sumos.
Finansinis raštingumas – būtinas pagrindas
Ilgalaikių finansinių tikslų siekimas neatsiejamas nuo nuolatinio mokymosi. Tyrimai rodo, kad Lietuvoje gyventojų finansinis raštingumas vis dar nėra pakankamas, ypač lyginant su Vakarų Europos šalimis. Dėl to dažnai priimami skuboti, neapgalvoti sprendimai arba atidėliojamas investavimas, bijant rizikos.
Didėjant informacijos prieinamumui, auga ir galimybės gilinti žinias apie asmeninius finansus. Nemokami seminarai, internetiniai kursai, specializuota žiniasklaida ir ekspertų konsultacijos tampa pagrindiniais pagalbininkais siekiant ilgalaikių tikslų. Kuo daugiau suprantama apie finansų rinkos veikimą, instrumentus ir rizikos valdymą, tuo lengviau pasirinkti tinkamiausią kelią.
Nėra vienos formulės, kaip užtikrinti sėkmę – kiekvieno žmogaus finansinė situacija, poreikiai bei galimybės skiriasi. Tačiau aiškūs tikslai, nuoseklus planavimas, finansinė drausmė ir nuolatinis mokymasis leidžia pasiekti net ir drąsiausius užmojus. Svarbiausia – pradėti judėti link jų jau šiandien, nes laikas finansų pasaulyje yra didžiausias sąjungininkas.
