Nenumatytai sumažėjus pajamoms, bet likus tokiems pat finansiniams įsipareigojimams, ne vienam kyla nerimas. Pastarųjų metų ekonominiai svyravimai palietė daugelį: sumažėjo užsakymai, verslai – ypač smulkūs – patyrė nuosmukį, kai kurie darbdaviai pradėjo mažinti atlyginimus arba net atleisti darbuotojus. Tačiau paskolos, lizingai, abonementai ir komunalinės išlaidos liko tokios pat. Ką daryti, kai išlaidos viršija galimybes, o įsipareigojimų vykdymas tampa sunkiai įgyvendinamas?
Prioritetų peržiūra ir biudžeto revizija
Pirmas žingsnis – aiški situacijos analizė. Finansų ekspertai pataria kruopščiai peržiūrėti šeimos biudžetą ir suklasifikuoti išlaidas. Būtina atskirti pagrindinius poreikius – maistą, būstą, sveikatos apsaugą – nuo antraeilių, be kurių galima išsiversti bent laikinai. Patogu naudoti specialias programėles ar paprasčiausią lentelę, kurioje surašomos visos mėnesio pajamos ir išlaidos. Dažnai nustembama pamačius, kiek lėšų išleidžiama nebūtinoms smulkmenoms – prenumeratoms, dažniems apsilankymams kavinėse ar impulsyviems pirkiniams.
Išanalizavus pinigų srautus, svarbu veiksmingai paskirstyti turimus išteklius: pirmiausia – neatidėliotiniems poreikiams, tada įsipareigojimams bankui ar kitoms įstaigoms. Jei pajamos sumažėjo reikšmingai, būtina nedelsti ir ieškoti sprendimų, nelaukiant, kol susikaups skolos.
Derybos su kreditoriais: kaip komunikuoti?
Susidūrus su sunkumais vykdant finansinius įsipareigojimus, atidėlioti pokalbį su kreditoriais – didžiausia klaida. Ekspertai tvirtina: finansinės institucijos noriai ieško kompromisų, kai apie problemas pranešama laiku ir atvirai. Lietuvos bankų asociacijos duomenimis, dauguma finansinių įstaigų siūlo paskolų atidėjimus, įmokų mažinimus ar paskolos restruktūrizavimą.
Svarbu paruošti aiškų savo situacijos aprašymą, pagrįsti sumažėjusias pajamas ir pateikti siūlomą sprendimą: galbūt laikinai mokėti tik palūkanas arba sumažinti įmokas. Pašnekovai iš kredito įstaigų patvirtina – jeigu klientas rodo iniciatyvą, bankas dažniausiai ieško abipusiai naudingos išeities.
Socialinė pagalba ir valstybės siūlomos galimybės
Netekus darbo ar sumažėjus pajamoms, verta išanalizuoti, ar nepriklauso socialinės išmokos arba kompensacijos už būsto šildymą. Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos portalai leidžia per kelias minutes įvertinti, ar žmogus gali pretenduoti į valstybės paramą, ir pateikti prašymą elektroniniu būdu.
Pastaraisiais metais socialinė parama tapo prieinamesnė – išmokų skyrimai pagreitėjo, o dokumentų tvarkymas supaprastėjo. Tiesa, statistika rodo, kad nemažai gyventojų, ypač gyvenančių regionuose, vis dar delsia kreiptis dėl paramos, nors atitinka kriterijus. Specialistai ragina nebijoti pasitikrinti ir pasinaudoti galimybėmis, kurios padeda išlaikyti finansinį stabilumą sunkesniu laikotarpiu.
Papildomų pajamų paieškos
Ieškant išeities iš sudėtingos situacijos, vis dažniau tenka pasitelkti kūrybiškumą. Dalies gyventojų finansų ekspertai siūlo peržiūrėti, ar nėra galimybės papildomai užsidirbti: laisvalaikiu imtis papildomos veiklos, pavyzdžiui, paslaugų teikimo, konsultacijų, nuotolinio darbo ar net trumpalaikių užduočių per specialias platformas.
Pandemijos laikotarpis parodė, kad net ir tradicinėse darbo rinkose galima greitai prisitaikyti – išpopuliarėjo nuotolinės paslaugos, internetinė prekyba, laisvai samdomų specialistų uždarbio būdai. Ne visiems lengva keisti įprastą veiklą, tačiau laikinas papildomas uždarbis, net jei jis mažas, padeda padengti būtiniausias išlaidas ir suteikia daugiau saugumo.
Ilgalaikiai sprendimai – gyvenimo būdo keitimas ir finansinis raštingumas
Sumažėjus pajamoms, trumpalaikės priemonės dažnai padeda įveikti krizę, tačiau svarbu išmokti pamokas ateičiai. Finansų specialistai pabrėžia, kad būtina formuoti įprotį bent dalį pajamų kaupti nenumatytiems atvejams. Net ir nedidelės sumos, reguliariai taupomos, ilgainiui tampa svarbia parama netikėtose situacijose.
Gyvenimo būdo keitimas – dar vienas sprendimas ilgam laikui. Kartais verta peržiūrėti, ar būstas, kuriame gyvenama, yra optimalus pagal turimas galimybes. Galbūt racionaliau būtų nuomotis arba keisti gyvenamąją vietą į pigesnę. Taip pat pastebima, kad krizės skatina žmones dažniau naudotis kuo daugiau nemokamų ar pigesnių miesto ir bendruomenės paslaugų.
Finansinis raštingumas – įgūdis, kurio svarba išryškėja sudėtingais laikais. Prasminga pasidomėti finansinio planavimo pagrindais, užsirašyti į mokymus ar seminarus, kuriuos siūlo įvairios organizacijos. Kuo daugiau žinių apie asmeninius finansus, tuo lengviau priimti teisingus sprendimus ir išvengti klaidų.
Psichologinė parama
Sumažėjus pajamoms, spaudimą jaučia ne tik piniginė, bet ir emocinė sveikata. Specialistų teigimu, nerimas dėl finansų gali lemti nemigą, depresiją, prastesnius santykius šeimoje. Svarbu laiku ieškoti psichologinės pagalbos – pokalbis su specialistu padeda iš naujo pamatyti situaciją ir atrasti daugiau sprendimų.
Bendruomenės parama taip pat turi didelę reikšmę. Kartais verta pasikalbėti su artimaisiais ar draugais apie iškilusius sunkumus – ne tik dėl moralinės paramos, bet ir dėl praktinių patarimų ar pagalbos. Lietuvoje stiprėja įvairios iniciatyvos, kurios vienija gyventojus skolų, finansinių sunkumų ar darbo paieškų klausimais. Kartu ieškant sprendimų, sumažėja streso lygis ir atsiranda daugiau vilties.
Gyvenimas susiklosto ne visada pagal planą – netikėtai sumažėjus pajamoms, būtina išlaikyti aiškų protą, atvirai analizuoti situaciją ir drąsiai ieškoti pagalbos. Dažnai net ir sudėtingiausios krizės tampa postūmiu keistis, mokytis ir atrasti naujų galimybių.
