Lietuvos gyventojų finansinis elgesys pastaraisiais metais keičiasi: augant vartojimo prekių kainoms ir būsto rinkos įkarščiui, skolinimasis tampa vis dažnesniu reiškiniu. Vis dėlto, greta galimybių skolintis atsiranda ir pavojų zona – neapdairiai pasirinktas įsipareigojimas gali tapti asmeninės finansinės krizės katalizatoriumi.
Naudinga investicija ar neapgalvotas žingsnis?
Skolinimosi priežastys dažnai skiriasi: vieni ima paskolas būstui, kiti – automobiliui, kiti – tiesiog pritrūkę vartojimo poreikiams. Ekonomistai pažymi, kad skolinimasis gali būti racionalus sprendimas, jei pinigai investuojami į ilgalaikę vertę kuriantį turtą ar išsilavinimą, kuris ateityje leis uždirbti daugiau. Tipinis pavyzdys – būsto paskola. Daugeliui jaunos šeimos ar pavienių asmenų tai galimybė anksčiau įgyti nuosavą būstą ir būti nepriklausomiems nuo nuomos rinkos. Tokios paskolos dažnai laikomos protingu žingsniu, jei jų sąlygos yra aiškios, palūkanos – stabilios, o mėnesinė įmoka neviršija rekomenduojamų 30–40 proc. visų pajamų.
Vis dėlto, net ir būsto paskola gali tapti klaida, jei neįvertinami galimi finansiniai sukrėtimai: darbo netekimas, didesnės palūkanos ar šeimos pajamų sumažėjimas. Tuo metu vartojimo paskolos, skirtos trumpalaikiams poreikiams – pvz., atostogoms, naujam televizoriui ar telefonui – dažnai vertinamos skeptiškai. Nors jos leidžia greičiau patenkinti norus, rizika, kad pasiskolinti pinigai nesukurs jokios ilgalaikės vertės, yra didelė.
Skolų spiralė: lengva pradėti, sunku sustoti
Greitieji kreditai ir vartojimo paskolos, kuriomis susigundo vis daugiau gyventojų, kelia rimtų klausimų. Bankų asociacijos duomenimis, praėjusiais metais vartojimo paskolų portfelis augo daugiau nei 10 proc. Daugėja atvejų, kai vartotojai skolinasi ne itin svarbiems pirkiniams ar netgi naujų paskolų pagalba dengia senas. Taip formuojasi vadinamoji skolų spiralė: mėnesinės įmokos auga, palūkanos kaupiasi, o galimybė grąžinti skolą tampa vis labiau abejotina.
Finansiniai konsultantai nuolat pabrėžia: skolinimasis kasdienėms išlaidoms ar impulsyviems pirkiniams – aiškus signalas, kad asmens finansai nėra tvarkomi atsakingai. Jei skola tampa nuolatiniu palydovu, prarandamas finansinis saugumas, o galutinis rezultatas – skolų išieškojimo procedūros, blogėjanti kredito istorija ir psichologinė įtampa.
Atsakingo skolinimosi ženklai
Prieš priimant sprendimą skolintis, būtina objektyviai įvertinti savo finansinę situaciją. Ekspertai pataria pirmiausia suskaičiuoti visas nuolatines išlaidas, įsipareigojimus bei pajamas. Jei mėnesio pabaigoje lieka laisvų lėšų, kurios galėtų būti skirtos paskolos įmokoms, skolinimasis gali būti pagrįstas. Tačiau jei pajamos vos padengia esamus poreikius arba jau dabar tenka vėluoti su kitų skolų grąžinimu, papildomas įsipareigojimas gali būti didelė klaida.
Labai svarbu išsamiai išanalizuoti paskolos sąlygas: palūkanų normą, papildomus administravimo mokesčius, galimą palūkanų augimą ateityje. Dažna klaida – pasirašyti sutartį neįsigilinus į visus niuansus ar viliojant „akcijinėmis“ sąlygomis, kurios vėliau pasibaigia ir paskola tampa brangesnė.
Emocinis fonas – dažnas piktadarys
Impulsyvus skolinimasis dažniausiai susijęs su stipriomis emocijomis: noru greitai gauti trokštamą daiktą, spaudimu suspėti „neatsilikti nuo kaimynų“ ar netgi bandant praskaidrinti nuotaiką. Tokiais atvejais sprendimas dažnai būna neapgalvotas ir vėliau sukelia gailestį. Psichologai pastebi, kad skolindamiesi emocijų įtakoje žmonės retai apsvarsto ilgalaikes pasekmes. Būtina bent kelioms dienoms atidėti sprendimą ir ramiai persvarstyti – ar tikrai paskola yra vienintelis sprendimas.
Alternatyvos: santaupos ir finansinio raštingumo stiprinimas
Ne visada verta skolintis net ir tada, kai atrodo, kad tam yra pagrįstas poreikis. Asmeninių finansų ekspertai rekomenduoja pirmiausia išnaudoti sukauptas santaupas arba paieškoti būdų užsidirbti papildomai. Net ir nedidelė kritinė suma sąskaitoje leidžia išvengti paskolų ir palūkanų naštos. Finansinis raštingumas – gebėjimas planuoti, taupyti, atsisakyti nebūtinų išlaidų – tampa pagrindine apsauga nuo nereikalingo skolinimosi.
Kiekvienas paskolos sprendimas reikalauja ne tik matematinių skaičiavimų, bet ir sveiko proto. Skolintis verta tuomet, kai tai leidžia siekti didesnių tikslų, kurie be papildomų lėšų būtų neįmanomi ar labai atitolę. Tačiau skolų našta neturėtų tapti kasdienybės dalimi, griaunančia finansinį stabilumą ir asmeninę ramybę. Atsakingas požiūris į pinigus ir nuolatinis finansinių įgūdžių stiprinimas palieka galimybę rinktis ir išvengti klaidų, kurios gali kainuoti daugiau nei tik prarastus pinigus.
