Lietuvoje, kaip ir daugelyje kitų šalių, asmeninių finansų valdymas dažnai tampa galvosūkiu, ypač infliacijos ar ekonominio neapibrėžtumo laikotarpiais. Dažnas susiduria su dilema: kaip atskirti, kas iš tiesų būtina, o kas – tik trumpalaikis noras, kurio atsisakius galima sutaupyti ar nukreipti lėšas prasmingesnėms reikmėms. Aiškus norų ir poreikių atskyrimas – kertinis finansinio stabilumo akmuo.
Poreikiai: finansinis pagrindas
Poreikiai – tai būtinybė išgyventi, išlikti sveikam ir funkcionuoti visuomenėje. Jie apima bazines išlaidas: būsto nuomą ar paskolą, komunalines paslaugas, maistą, vaistus, būtiniausias higienos prekes, transportą į darbą ar mokslus. Šiose kategorijose taupyti dažnai neįmanoma arba nesaugu, nes jų trūkumas gali sukelti rimtų pasekmių – nuo sveikatos sutrikimų iki socialinės atskirties. Pavyzdžiui, jei šeima neturės už ką susimokėti už šildymą ar maistą, tai nebe prabanga, o egzistencinis klausimas.
Svarbu suvokti, kad poreikiai gali skirtis priklausomai nuo gyvenimo būdo, sveikatos būklės ar šeimyninės padėties. Vaikus auginantiems tėvams būtini dalykai – kitokie nei vienišam studentui. Tačiau bendra taisyklė aiški: poreikiai – tai tos išlaidos, be kurių kasdienybė taptų neįmanoma.
Norai – pagunda, kuri gali kainuoti brangiai
Norai – tai visos tos išlaidos, kurios teikia emocinį pasitenkinimą, bet nėra būtinos išgyvenimui. Tai išmanieji telefonai, kasmet keičiama buitinė technika, naujausios mados drabužiai, dažnos vakarienės restoranuose, kelionės, brangūs hobiai. Norus dažnai skatina reklama, socialiniai tinklai, aplinkinių lūkesčiai ar noras neatsilikti nuo kitų. Šios išlaidos suteikia džiaugsmo, tačiau joms neskyrus ribų, gali būti peržengtas protingos finansinės elgsenos rėmas: kaupiasi skolos, mažėja santaupos, atsiranda nuolatinis nepasitenkinimas, nes norams ribų nėra.
Ekonomistai pabrėžia, kad norus dažnai lemia emocijos – nuovargis, nuobodulys, stresas. Spontaniškas apsipirkimas ar pramogos tampa būdu kompensuoti neigiamus jausmus, o vėliau ateina kaltės ar nusivylimo jausmas, pamačius ištuštėjusią sąskaitą.
Kaip atpažinti ribą tarp norų ir poreikių?
Norų ir poreikių atskyrimas nėra visada paprastas, ypač šiuolaikiniame pasaulyje, kuriame ribos tarp būtinybės ir prabangos dažnai išsitrina. Vis dėlto, egzistuoja keli patikimi kriterijai:
-
Klausimas „Ar galiu be to išsiversti?“
Jei daiktas ar paslauga reikalinga tam, kad išliktumėte sveiki, turėtumėte stogą virš galvos, galėtumėte dirbti ar mokytis – tai poreikis. Jei atsakymas „galiu palaukti“ arba „be to išgyvenčiau“ – tai noras.
-
Trijų dienų taisyklė.
Prieš įsigyjant neplanuotą pirkinį verta palaukti bent tris dienas. Jei per tiek laiko poreikis neišnyko, galbūt tai iš tiesų reikalingas dalykas. Dažnai impulsas dingsta per kelias valandas.
-
Biudžeto sudarymas pagal prioritetus.
Įprasta asmeninį biudžetą skirstyti į tris dalis: būtinos išlaidos (poreikiai), santaupos (apsauga ateičiai) ir likusi suma norams. Šis būdas padeda aiškiai matyti, kiek lieka pramogoms ar papildomoms išlaidoms, o kiek – gyvybiškai svarbiai veiklai.
-
Vartojimo istorijos analizė.
Peržvelgus paskutinių mėnesių banko išrašus galima aiškiai pamatyti, kur nuplaukia didžioji dalis lėšų. Dažnai paaiškėja, kad kava išsinešimui, dažni užkandžiai ar spontaniškos dovanos sudaro reikšmingą biudžeto dalį.
Biudžeto planavimas – įrankis, leidžiantis valdyti norus
Sėkmingai valdomas biudžetas prasideda nuo sąmoningo norų ir poreikių atskyrimo. Tam padeda ne tik paprasti aritmetiniai skaičiavimai, bet ir psichologiniai įgūdžiai – gebėjimas atpažinti, kodėl norisi vieno ar kito daikto, ar tai tikrai būtina, ar tai laikinas emocijų proveržis.
Finansų konsultantai rekomenduoja naudoti „50/30/20“ biudžeto taisyklę: 50 proc. mėnesinių pajamų skirti poreikiams, 30 proc. – norams, 20 proc. – taupymui ar skolų grąžinimui. Žinoma, šie procentai gali būti koreguojami atsižvelgiant į individualią situaciją, tačiau tokia struktūra padeda išlaikyti pusiausvyrą.
Svarbu ir šeimos narių susitarimai – biudžetą planuojant kartu, daug lengviau aiškiai susitarti, kurios išlaidos priskiriamos norams, o kurios – poreikiams, ir taip išvengti konfliktų ar finansinių nesusipratimų.
Poreikių ir norų kaita – natūralus procesas
Bėgant laikui poreikiai ir norai kinta: tas, kas prieš penkerius metus atrodė prabanga, dabar gali tapti būtinybe – pavyzdžiui, interneto ryšys ar išmanusis telefonas, be kurio sunku dirbti ar mokytis nuotoliniu būdu. Tačiau net ir šiuo atveju svarbu įvertinti, kokio lygio paslaugos ar prekės iš tiesų reikalingos – ar būtina naujausio modelio technika, ar pakanka paprastesnio varianto.
Tai, kas šiandien yra noras, rytoj gali tapti poreikiu, tačiau sprendimus būtina pagrįsti objektyviais kriterijais, o ne emocijomis ar aplinkinių spaudimu.
Finansinis sąmoningumas – žingsnis link laisvės
Atskirti norus nuo poreikių – įgūdis, kuriam reikia laiko, pastangų ir sąmoningo dėmesio. Tačiau būtent šis gebėjimas kuria finansinį stuburą, leidžiantį ne tik išgyventi, bet ir planuoti ateitį be skolų ar nuolatinio streso. Kiekvienas, kuris išmoksta šią ribą brėžti aiškiai, gali jaustis saugesnis, ramiau žiūrėti į rytojų ir, galiausiai, leisti sau kartais pasimėgauti norais – tada, kai tai iš tiesų galima sau leisti.
