Lietuvoje derybos dažnai asocijuojasi su verslo sandoriais ar stambiomis investicijomis, tačiau gebėjimas susitarti gali turėti daug didesnę reikšmę – nuo mažos kasdienės išlaidos iki didesnių pirkinių. Tyrimai rodo, kad net ir paprasčiausiame prekybos centre pirkėjai, drįstantys derėtis, gali išlošti. Derybų menas tampa ne tik profesiniu įgūdžiu, bet ir efektyvia asmeninių finansų valdymo priemone.
Kasdieniai „mažieji“ sandoriai: ar verta derėtis dėl kavos puodelio?
Nors gali atrodyti, kad kasdieniuose pirkiniuose derybos neturi vietos, realybė kitokia. Derybų ekspertai pastebi: tiek smulkiose parduotuvėse, tiek turgavietėse ar net perkant paslaugas internetu, kainos retai būna akmenyje iškaltos. Pardavėjai dažnai turi galimybę taikyti nuolaidą, ypač jei perkamas didesnis kiekis ar klientas lojalus.
Psichologas ir derybų treneris Andrius Kalinauskas pažymi, kad lietuviai dažnai bijo derėtis bijodami pasirodyti įkyrūs ar netaktiški. Tačiau pagarbus, argumentuotas prašymas peržiūrėti kainą – tai ne nemandagumas, o natūrali verslo dalis daugelyje šalių. „Svarbu ne agresija, o gebėjimas pagrįsti savo prašymą. Pavyzdžiui, lojaliems klientams ar užsakant daugiau nei įprasta, diskusija dėl kainos – visiškai natūrali“, – sako specialistas.
Derybos dėl paslaugų ir prenumeratų
Derybų menas pasitarnauja ne tik turguje. Gana daug paslaugų tiekėjų – nuo mobiliojo ryšio operatorių iki sporto klubų ar interneto tiekėjų – siūlo įvairias akcijas naujiems klientams. Visgi, dažnas ilgalaikis vartotojas nė nepagalvoja, kad lojalumas taip pat gali tapti argumentu prašyti geresnių sąlygų.
„Daugybė žmonių yra pernelyg pasyvūs. Dažnai užtenka paskambinti ir paklausti, ar jums negalima pritaikyti nuolaidos ar geresnio plano. Didelė tikimybė, kad pasiūlys ką nors geriau, mat jiems pigiau išlaikyti esamą klientą nei ieškoti naujo“, – pastebi vartotojų teisių ekspertė Rasa Žemaitė.
Net ir kainų kilimo laikotarpiu, kai atrodo, kad nuolaidos – retenybė, paslaugų tiekėjai linkę išlaikyti klientus. Derybos dėl metinių prenumeratų, draudimo ar net sporto klubo abonementų leidžia sutaupyti nuo kelių iki kelių dešimčių eurų per metus.
Mokėjimo terminai ir papildomos sąlygos
Finansiškai išmintingi žmonės derybas supranta plačiau: svarbus ne tik galutinis kainos dydis. Nemaža dalis kasdienių sandorių apima ir kitas detales – prekių grąžinimo terminus, papildomas garantijas, nemokamą pristatymą ar papildomą aptarnavimą.
Verslininkė Lina Stankevičienė pasakoja, kad derybų įgūdžiai nuolat praverčia net ir smulkiuose kasdieniuose sprendimuose. „Perkant buitinę techniką ar baldus, dažnai galima išsiderėti papildomą garantiją, nemokamą pristatymą ar montavimą. Tai nėra užrašyta kainynuose, tačiau jei prašai, dažnai sutiksi“, – dalijasi ji.
Šios papildomos sąlygos dažnai atneša nemažą finansinę naudą, net jei nuolaidos pinigine išraiška nedidelės. Ilgainiui tokių derybų rezultatas – šimtai ar net tūkstančiai eurų per metus.
Kodėl lietuviai vis dar vengia derėtis?
Socialinė apklausa atskleidžia, kad daugiau nei pusė lietuvių nedera net turguose, o didžioji dalis be išlygų priima paslaugų tiekėjų pasiūlymus. Dalis žmonių aiškina tai nepatogumo jausmu ar baime būti nesuprastais. Psichologai pabrėžia, kad derybos Lietuvoje vis dar klaidingai suvokiamos kaip agresyvus reikalavimas, o ne abipusiai naudingas dialogas.
Tačiau derybų kultūra pamažu keičiasi. Jaunesni vartotojai, dažniau susiduriantys su skaitmeninėmis paslaugomis ar tarptautinėmis platformomis, drąsiau kalba apie kainas ir sąlygas. Jie supranta, kad kiekvienas pardavėjas ar paslaugų tiekėjas turi tam tikrą derybų laisvę, kurią išnaudoja tik atkakliausi klientai.
Derybos internete – nuo automobilių iki nuotolinių paslaugų
Elektroninėje prekyboje deryboms taip pat atsiranda vis daugiau erdvės. Atrodo, kad kainos internetinėse parduotuvėse vienodos visiems, tačiau daugeliu atvejų klientai, kurie parašo tiesioginę užklausą, gauna išskirtinius pasiūlymus. Automobilių nuomos, viešbučių rezervacijos, netgi kai kurios elektronikos parduotuvės taiko papildomas nuolaidas tiems, kurie pasidomi alternatyvomis ar tiesiog paprašo geresnės kainos.
Neretai internetinės platformos siūlo specialius kodus ar lojalumo programas, tačiau apie jas sužino tie, kurie aktyviai domisi ar drįsta paklausti. Taigi net ir skaitmeninėje erdvėje derybos lieka aktualios stipriai įtakodamos galutinę sumą.
Realūs pavyzdžiai iš Lietuvos
Vilnietė Inga pasakoja, kad dažniausiai dera dėl vaikiškų prekių internetu. „Būna, parašau parduotuvei, kad kitoje svetainėje radau pigiau, ir jie beveik visada pasiūlo papildomą nuolaidą. Panašiai veikia ir perkant naudotą techniką skelbimų portaluose – jei mandagiai ir argumentuotai prašai, dažnai sutiksi“, – sako ji.
Kęstutis iš Kauno derybų meną išnaudoja nuomojantis būstą. „Kai nuomojiesi ilgesniam laikui, beveik visada galima išsiderėti mažesnę kainą arba papildomų patogumų: stovėjimo vietą, sandėliuką, netgi baldus. Reikia tik nebijoti kalbėtis“, – dalinasi vyras.
Derybų įgūdžiai – investicija į finansinę laisvę
Gebėjimas derėtis – ne tik talentas, bet ir praktikos reikalaujantis įgūdis. Kuo dažniau žmogus išdrįsta kelti klausimus apie kainas, sąlygas ar papildomas paslaugas, tuo lengviau tai padaryti kitą kartą. Derybos nebūtinai reiškia konfliktą – dažniausiai tai tiesiog konstruktyvus pokalbis, kurio nauda jaučiama piniginėje.
Kasdienėse situacijose derybos tampa paprastu, bet efektyviu būdu sumažinti išlaidas ir kartu įgyti pasitikėjimo savimi. Net ir nedidelės nuolaidos, ilgainiui susikaupusios, leidžia kiekvienam pasijusti finansų žaidimo šeimininku. Derybų menas kasdienybėje – tai raktas į taupesnį, išmintingesnį gyvenimą.
