Gyventojų finansinė savijauta dažnai neatitinka realios situacijos. Vieni nuolat baiminasi išlaidų, nors jų sąskaitose – tvirta santaupų suma, kiti, priešingai, gyvena „nuo algos iki algos“, tačiau apie galimą finansinį nestabilumą nesusimąsto. Kada paskutinį kartą tiksliai suskaičiavote, kiek ir kam išleidžiate, ar žinote, kokią dalį pajamų sudaro pastovios sąskaitos, ar suprantate, kas iš tikrųjų sudaro jūsų turtą ir įsipareigojimus? Tik objektyvus žvilgsnis į savo finansus leidžia priimti sprendimus, kurie iš tikrųjų atspindi finansinę būklę.
Pajamų ir išlaidų balansas
Pirmasis žingsnis siekiant suvokti savo finansinę padėtį – tikslus pajamų ir išlaidų fiksavimas. Dažnas lietuvis apsiriboja žinojimu, kiek „į rankas“ gauna per mėnesį, tačiau išsamiai savo išlaidų neregistruoja. Finansų konsultantai rekomenduoja bent tris mėnesius iš eilės kruopščiai žymėtis kiekvieną pirkinį ar mokėjimą. Tai galima daryti tiek popieriuje, tiek naudotis skaitmeninėmis programėlėmis ar bankų siūlomomis išlaidų sekimo funkcijomis.
Svarbiausia – objektyvumas. Dažnai pamirštamos sezoninės išlaidos, tokios kaip draudimai, automobilio priežiūra, atostogos, dovanos artimiesiems. Tik tiksliai susumavus visus mokėjimus susidaro realus vaizdas apie įpročius ir finansinius prioritetus. Jei išlaidos viršija pajamas arba skirtumas tarp jų nedidelis, būtina ieškoti būdų mažinti tam tikras išlaidų kategorijas ar didinti pajamas.
Turtas ir įsipareigojimai
Net ir turint stabilias pajamas, tikroji finansinė būklė dažnai lieka neaiški, jei neįvertinamas bendras turtas bei finansiniai įsipareigojimai. Dažnas gyventojas apie savo turtą galvoja fragmentiškai – žino, kiek pinigų yra sąskaitoje ar kiek vertas automobilis, tačiau neapskaičiuoja bendros vertės, neįtraukia investicijų ar kito turto.
Turtas – tai ne tik nekilnojamasis turtas ar automobilis, bet ir santaupos, investicijos, pensijų fondai, vertybiniai popieriai. Svarbu suskaičiuoti ir menkesnės vertės turtą, jei jis gali būti greitai realizuotas – pavyzdžiui, buitinė technika ar brangesni buities daiktai.
Įsipareigojimų skaičiavimas dažnai kelia nemalonių emocijų, tačiau be šio žingsnio neįmanoma matyti tikro vaizdo. Į sąrašą turi įeiti visi kreditai, paskolos, lizingai, skolos draugams ar giminaičiams, ilgalaikiai įsipareigojimai, kurių dar nesumokėjote. Susumavus visus įsipareigojimus ir atėmus juos iš turimo turto vertės, gaunamas tikrasis finansinis „svoris“.
Santaupų ir investicijų vertinimas
Santaupos ir investicijos – saugumo pagalvė ir potencialas augimui. Tačiau dažnas gyventojas apsiriboja tik pinigais sąskaitoje arba renkasi mažiau efektyvias taupymo priemones. Norint tiksliai žinoti savo padėtį, kiekvieną turimą taupymo ir investavimo priemonę reikia įvertinti realia verte konkrečią dieną: nuo einamosios sąskaitos, indėlių iki akcijų, obligacijų, investicinių fondų ar kriptovaliutų.
Svarbu žinoti, kurie iš šių aktyvų yra likvidūs – t. y. juos galėtumėte išsigryninti be didesnių nuostolių ar laiko sąnaudų. Tai ypač svarbu netikėtai prireikus lėšų. Neretai paisoma tik pinigų sumos, tačiau pamirštama investicijų rizika, galimi nuostoliai ar mokesčiai išsigryninant. Objektyvus investicijų vertinimas padeda išvengti klaidingos gerovės iliuzijos.
Avarinis fondas ir finansinis atsparumas
Kiek laiko galėtumėte išgyventi netekę pagrindinių pajamų? Atsakymas į šį klausimą dažnai nulemia objektyvų finansinės būklės vertinimą. Avarinis fondas – tai pinigų suma, kuri leistų bent tris–šešis mėnesius padengti būtiniausias išlaidas praradus darbą ar susirgus.
Avarinio fondo nebuvimas laikomas rimta finansine spraga, nepriklausomai nuo pajamų dydžio ar gyvenimo būdo. Svarbu reguliariai peržiūrėti šių lėšų dydį keičiantis išlaidoms ar gyvenimo aplinkybėms. Net jei turite didelių investicijų, bet jos sunkiai likvidžios, avarinis fondas turi būti pasiekiamas greitai.
Asmeninių finansų rodikliai
Norint ne tik suvokti esamą situaciją, bet ir palyginti ją su rekomenduojamais standartais, pravartu pasitelkti kelis pagrindinius rodiklius. Vienas jų – skolų ir pajamų santykis (debt-to-income ratio). Paprasta taisyklė: visos mėnesinės įmokos neturėtų viršyti 40 proc. jūsų gaunamų pajamų. Kuo mažesnė ši dalis, tuo didesnis finansinis stabilumas ir atsparumas nenumatytiems iššūkiams.
Kitas rodiklis – santaupų ar investicijų santykis su mėnesinėmis išlaidomis. Jei šių lėšų užtenka bent pusmečiui, laikoma, kad finansinis atsparumas pakankamas. Taip pat vertinama grynoji vertė (turtas minus įsipareigojimai) – teigiama grynoji vertė rodo, kad turite daugiau turto nei skolų.
Emociniai aspektai ir klaidingas savęs vertinimas
Finansų specialistai pastebi, kad net ir tiksliai žinodami savo skaičius, gyventojai dažnai nesąmoningai iškraipo tikrovę. Dėl finansinio nerimo gali atrodyti, kad situacija blogesnė nei yra, o optimizmas kai kada neleidžia laiku pastebėti problemų. Psichologai pataria bet kokius sprendimus priimti įvertinus ne tik emocinę būseną, bet ir objektyvius finansinius duomenis.
Svarbu kartą per metus grįžti prie išlaidų, turto ir įsipareigojimų analizės, kad išlaikytumėte realų santykį su savo finansais. Finansinės būklės vertinimas nėra vienkartinis veiksmas – tai nuolatinis procesas, reikalaujantis pastabumo ir savidisciplinos.
Nuosekliai sekant pajamų ir išlaidų balansą, objektyviai įvertinus visą turtą ir įsipareigojimus, sukaupus pakankamą avarinį fondą bei žinant savo finansinius rodiklius, galima tvirtai atsiremti į realią, o ne menamą finansinę situaciją. Tai – pagrindas ne tik ramiam gyvenimui, bet ir tikslingam, atsakingam planavimui ateityje.
