Daugelis lietuvių susiduria su iššūkiu – kaip pasiekti finansinę ramybę, kai atlyginimas vos padengia būtinąsias išlaidas. Statistikos departamento duomenimis, daugiau nei ketvirtadalis šalies gyventojų gyvena ties skurdo riba. Nepaisant to, finansų ekspertai tikina, kad ramybė dėl pinigų nėra tik pasiturinčiųjų privilegija. Augant kainoms, kylant būsto nuomos ir maisto produktų kainoms, gebėjimas tvarkytis su ribotais ištekliais tampa ne tik išgyvenimo, bet ir oraus gyvenimo sąlyga.
Biudžeto planavimas – pagrindinis įrankis
Prasidedant pokalbiui apie finansinį stabilumą, pirmiausia iškyla biudžeto klausimas. Net ir mažiausią atlyginimą gaunančiam žmogui būtina žinoti, kur keliauja kiekvienas euras. Finansų konsultantė Ingrida Jasiulionytė pabrėžia, kad dažnas neturi aiškaus supratimo apie savo išlaidas, o tai dažnai priverčia gyventi „nuo algos iki algos“.
Vienas efektyviausių būdų – bent mėnesį kruopščiai fiksuoti visus pirkinius ir mokėjimus, kad paaiškėtų, kur dingsta pinigai. Dažnai tokia analizė padeda atrasti nereikalingų ar impulsyvių pirkinių, kurių galima atsisakyti be didesnio diskomforto.
Sekantis žingsnis – išskirti prioritetus. Pirmiausia – būsto ir komunalinės paslaugos, maistas, transportas. Tik po to – pramogos, laisvalaikis ar kiti nebūtini pirkimai. Ekspertai siūlo taikyti 50/30/20 taisyklę net ir mažesnėms pajamoms: 50 proc. skirti būtinosioms išlaidoms, 30 proc. – poreikiams, 20 proc. – taupymui, tačiau jei pajamos labai ribotos, taupymui gali tekti skirti ir mažesnę dalį.
Taupymo įpročiai kasdienybėje
Finansinė ramybė tiesiogiai susijusi ir su taupymu. Kartais atrodo, kad taupyti neišeina, tačiau net ir su nedideliu atlyginimu galima atrasti būdų atsidėti. Vienas jų – automatizuoti procesą: vos gavus atlyginimą, nedidelė suma automatiškai pervedama į atskirą sąskaitą ar „taupyklę“. Net jei tai – keli eurai per mėnesį, ilgainiui susidaro apčiuopiama suma nenumatytiems atvejams.
Svarbu vengti skolų, ypač greitųjų kreditų, kurie gali tapti ilgalaike našta. Jeigu skolos jau kaupiasi, būtina ieškoti būdų jas restruktūrizuoti – kalbėtis su kreditoriais, ieškoti palankesnių sąlygų, konsultuotis su vartotojų teisių gynėjais.
Kasdieniai pasirinkimai taip pat daro įtaką santaupoms. Maisto gaminimas namuose, apsipirkimas su iš anksto sudarytu sąrašu, prekių paieška su nuolaidomis ar lojalumo kortelėmis leidžia išvengti spontaniškų pirkinių ir sumažinti išlaidas. Būsto, transporto ar kitų paslaugų dalijimasis su šeimos nariais arba draugais dažnai tampa racionalia alternatyva.
Papildomos pajamos – realybė ar mitas?
Mažos pajamos dažnai siejamos su ribotomis galimybėmis. Visgi net ir pagrindinį darbą turintys žmonės gali išnaudoti papildomas veiklas. Pastaraisiais metais Lietuvoje populiarėja laisvai samdomas darbas, įvairios platformos, siūlančios užsidirbti papildomai – nuo tekstų rašymo iki prekių pakavimo ar smulkių paslaugų teikimo.
Ne visiems lengva rasti papildomą veiklą dėl laiko stokos ar vaikų priežiūros, tačiau net keli papildomi eurai per savaitę gali tapti finansine „pagalve“, kuri sumažina įtampą. Svarbu įsivertinti, kokias turimas žinias ar pomėgius galima paversti pajamų šaltiniu – nuo rankdarbių iki konsultacijų ar pamokų.
Dar viena galimybė – ieškoti socialinės paramos ar subsidijų, kurios kartais lieka neišnaudotos dėl informacijos stokos arba baimės kreiptis. Socialinės išmokos, būsto šildymo kompensacijos ar nemokamas maistas gali tapti svarbiu ramsčiu siekiant finansinės pusiausvyros.
Psichologinis požiūris į pinigus
Finansinę ramybę lemia ne tik skaičiai, bet ir požiūris į pinigus. Dažnas žmogus jaučia kaltę ar gėdą dėl mažų pajamų, bijo kalbėti apie finansinius sunkumus. Psichologė Agnė Jurgelionė pastebi, kad tokios emocijos stiprina bejėgiškumo jausmą ir trukdo ieškoti sprendimų. Atviras pokalbis su artimaisiais ar finansų specialistais dažnai leidžia sumažinti įtampą ir atrasti naujų galimybių.
Kitas svarbus aspektas – mokėjimas džiaugtis mažais dalykais. Net turint ribotus išteklius, galima rasti nemokamų ar pigių būdų prasmingai leisti laisvalaikį: pasivaikščiojimai gamtoje, bendruomenės renginiai, savanorystė ar bibliotekos lankymas – veiklos, kurios ne tik nekainuoja, bet ir mažina kasdienį stresą.
Ilgalaikė perspektyva – investicijos į save
Finansinės ramybės pagrindas – ne tik taupymas, bet ir nuolatinis gebėjimų ugdymas. Net ir gaunant mažas pajamas verta ieškoti nemokamų ar pigesnių kursų, seminarų, domėtis naujomis profesinėmis sritimis. Dažnai papildomi įgūdžiai leidžia po kurio laiko rasti geriau apmokamą darbą ar pradėti nuosavą veiklą.
Neretai finansinė ramybė siejama su nuolatiniu kaupimu, tačiau vien santaupų neužtenka. Didžiausia investicija – į save ir savo šeimos narius, jų išsilavinimą ir gerovę. Tokia ilgalaikė strategija leidžia išsaugoti viltį ir siekti pokyčių net sudėtingiausioje finansinėje situacijoje.
Finansinės ramybės kelias nėra lengvas, ypač gaunant mažas pajamas. Tačiau net ir riboti ištekliai gali tapti tvirtu pagrindu, jei jie naudojami apgalvotai, o kasdieniai sprendimai grindžiami atsakingu požiūriu į pinigus, atvirumu ir gebėjimu prisitaikyti prie kintančių aplinkybių.
