Lietuvoje didėjant paskolų poreikiui, vis daugiau gyventojų susiduria su situacija, kai vienu metu turi kelis finansinius įsipareigojimus. Būsto, vartojimo, lizingo ar kreditinių kortelių paskolos – visos jos formuoja bendrą asmens skolos portretą, kuris tampa reikšmingu veiksniu, norint gauti naują paskolą ar derėtis dėl geresnių sąlygų. Bankai ir kredito unijos vertina ne tik gaunamas pajamas, bet ir jau turimus įsipareigojimus. Būtent nuo jų dažnai priklauso, kokio dydžio paskolą galima tikėtis, kokiu laikotarpiu ją grąžinti, kokią palūkanų normą siūlys kreditorius.
Kredito reitingas ir skolos istorija – pirmieji vertinimo kriterijai
Prašant paskolos, kredito įstaigos pirmiausia įvertina asmens kredito reitingą bei skolos istoriją. Turimi įsipareigojimai – esminė šių rodiklių dalis. Kuo daugiau paskolų ar kitų finansinių įsipareigojimų, tuo kredito reitingas gali būti žemesnis, o tai tiesiogiai lemia paskolos sąlygas. Jei žmogus laiku vykdo visus mokėjimus, nevėluoja, kredito istorija išlieka teigiama. Tačiau net ir tokiais atvejais kelios tuo pat metu negrąžintos paskolos ženkliai sumažina galimybę gauti naują kreditą, ypač jei bendra mėnesinių įmokų suma viršija nustatytą ribą.
Lietuvoje galioja atsakingo skolinimosi nuostatos: bendra visų įsipareigojimų suma neturi viršyti 40 proc. šeimos ar asmens mėnesio pajamų. Šią ribą taiko visi bankai ir kredito unijos, skaičiuodami maksimalią įmanomą paskolos sumą. Pavyzdžiui, jei jau išmokama už būsto paskolą, automobilio lizingą ir kreditinę kortelę, tikėtina, jog naujam įsipareigojimui lieka gerokai mažiau erdvės, nei tikimasi.
Palūkanų normos: rizikos įvertinimas atspindi įsipareigojimų kiekį
Turint kelis įsipareigojimus, paskolos gavėjo rizika didėja, todėl kredito įstaigos siūlo ne tik mažesnę paskolos sumą, bet ir dažnai nustato aukštesnę palūkanų normą. Bankams svarbu matyti, kad klientas gebės laiku mokėti įmokas net ir pasikeitus finansinei padėčiai. Dėl šios priežasties asmenims, kurių finansinė laisvė dėl kitų paskolų yra ribota, palūkanos gali būti keliais procentiniais punktais didesnės nei tiems, kurie įsipareigojimų neturi arba jų dalis nuo pajamų yra mažesnė.
Be to, rizikos valdymo skyrių analitikų skaičiavimai remiasi ne tik einamųjų įsipareigojimų suma, bet ir jų pobūdžiu. Ilgalaikės, didelės paskolos, ypač jei už jas užstatytas turtas, vertinamos palankiau nei trumpalaikiai vartojimo kreditai ar dažnai naudojama kreditinė kortelė. Pastarieji rodo didesnę finansinės drausmės stoką ir didesnę riziką, kad klientas nesugebės laiku vykdyti visų mokėjimų.
Paskolos suma ir grąžinimo terminas – ribojimai visai šeimai
Šeimos ar asmens pajamos, atėmus visų turimų įsipareigojimų mėnesines įmokas, lemia, kiek dar galima pasiskolinti ir per kiek laiko skolą grąžinti. Bankai ir kredito unijos paskolos grąžinimo terminą dažniausiai riboja iki 30 metų, tačiau jei asmuo jau turi didelių įsipareigojimų, rekomenduojama imti trumpesnio laikotarpio paskolą, kad nebūtų viršyta leidžiama įsipareigojimų riba. Tokiais atvejais nauja paskola dažniausiai skiriama trumpesniam laikotarpiui arba siūloma mažesnė suma.
Svarbu žinoti, kad šeimos atveju skaičiuojamos visų namų ūkio narių pajamos bei įsipareigojimai – neskaičiuojamos tik nepilnamečių vaikų gaunamos lėšos. Jei abu suaugusieji turi paskolų ar kreditinių kortelių skolų, bendra šeimos skolos našta gali užkirsti kelią naujai paskolai arba stipriai sumažinti jos dydį.
Kartu su nauja paskola – papildomi reikalavimai ir mokesčiai
Kai klientas jau turi kelis įsipareigojimus, naujai paskolai dažnai taikomi papildomi saugikliai: reikalaujama didesnio pradinio įnašo, trumpesnio paskolos termino, brangesnio draudimo ar net užstato. Be to, bankai gali pareikalauti pateikti daugiau dokumentų pagrindžiant pastovias pajamas, detaliai išskleisti visas mėnesines išlaidas.
Papildomi mokesčiai nėra retas atvejis. Jei bankui kyla papildomų abejonių dėl skolininko galimybių, gali būti reikalaujama didesnio administracinio mokesčio, įtraukiamas privalomas gyvybės ar turto draudimas. Toks sugriežtinimas dažniausiai siejamas su noru apsisaugoti nuo galimų nemokumo atvejų.
Galimybė refinansuoti skolas – alternatyva, bet ne visiems
Turint kelis įsipareigojimus, vis dažniau svarstoma paskolų refinansavimo galimybė – sujungti kelias paskolas į vieną ir sumažinti mėnesines įmokas ar palūkanų naštą. Tačiau bankai atsargiai vertina tokius prašymus: jei bendra skolos suma didelė ir dar neseniai imta nauja paskola, refinansavimas gali būti atmestas. Taip pat reikia atminti, kad refinansuojant dažnai nustatomas papildomas administravimo ar sutarties keitimo mokestis, kuris gali sumažinti potencialią finansinę naudą.
Kai kurie kreditoriai siūlo specialias refinansavimo programas, tačiau jos tikrai ne visada prieinamos visiems – ypač tiems, kurių kredito reitingas žemas ar kurie jau turi vėluojančių mokėjimų. Tokiais atvejais paskolos sąlygos tampa dar griežtesnės arba apskritai nepasiekiamos.
Kiekvienas įsipareigojimas – žingsnis į mažesnį finansinį lankstumą
Daugėjant finansinių įsipareigojimų, kiekvienas naujas paskolos prašymas tampa vis sudėtingesnis. Kiekvienas įsipareigojimas – tai papildomas apribojimas, mažinantis pasirinkimo laisvę ir padidinantis banko reikalavimus. Dėl šios priežasties specialistai rekomenduoja prieš imant naują paskolą įvertinti visas ilgalaikes pasekmes ir galimą įtaką ateities planams. Bankai griežtai skaičiuoja, vertina riziką ir nedvejodami taiko griežtesnes sąlygas, siekdami apsaugoti tiek savo, tiek kliento finansinį stabilumą. Galiausiai, atsakingas požiūris į skolinimąsi – svarbiausias veiksnys norint išlaikyti finansinį saugumą ir galimybę pasinaudoti atrandamomis galimybėmis ateityje.
