Lietuvoje vis dar nemaža dalis gyventojų pinigus taupo tik prispirti būtinybės – dėl didesnių pirkinių, netikėtų išlaidų ar ateities neapibrėžtumo. Tačiau tyrimai rodo, kad daliai žmonių taupymas asocijuojasi su draudimais, atsisakymais ir nuolatiniu diskomfortu. Toks požiūris ilgainiui tik stiprina nepasitenkinimą ir trukdo siekti finansinės gerovės. Vis dėlto šiuolaikiniai psichologijos ir elgesio ekonomikos atradimai siūlo kitokį kelią – taupymą paversti žaismingu, kūrybišku procesu, kuris džiugina ir motyvuoja.
Emocinis ryšys su pinigais
Ne vienas finansų ekspertas pastebi, kad būtent emocinis santykis lemia, kaip žmogus žvelgia į taupymą. Jei finansinė disciplina suvokiama kaip prievarta, kyla vidinis pasipriešinimas ir dažnai viskas baigiasi nesėkme. Priešingai, kai taupymas susiejamas su maloniais pojūčiais – svajonių kelione, nauju hobiu ar saugumo jausmu – veikia visiškai kiti psichologiniai mechanizmai.
Psichologė Rūta Kėvalaitė pastebi, kad svarbiausia – pačiam sau atsakyti, kodėl nori taupyti ir kokią prasmę tame įžvelgi. „Kai žmogus taupo abstrakčiai, tiesiog dėl taupymo, jam pritrūksta motyvacijos. Bet jei aiškiai įvardijama, jog norima, pavyzdžiui, išvykti į koncertą užsienyje ar įsigyti naujos sportinės įrangos – net ir mažos aukos kasdieniame gyvenime jaučiasi prasmingesnės“, – sako specialistė.
Žaidimo taisyklės: kaip motyvuoti save
Taupymas dažnai tampa kur kas patrauklesnis, jei įtraukiama žaidybinė motyvacija. Vienas populiariausių metodų – iššūkiai sau. Pavyzdžiui, 52 savaičių taupymo iššūkis: kiekvieną savaitę atidedama tiek eurų, kiek savaitės numeris (pirma savaitė – 1 euras, antra – 2 eurai ir t.t.). Tokie žaidimai ne tik skatina nuoseklumą, bet ir leidžia stebėti progresą.
Dalis žmonių renkasi taupymo programėles ar naudoti specialius indelius atskiriems tikslams. Kiekvienas pildomas indelis primena apie artėjančią svajonės išsipildymą – ar tai būtų atostogos, ar nauja knyga, ar dovanų fondas artimiesiems. Kuo aiškesnis ir patrauklesnis tikslas, tuo didesnė tikimybė, kad taupymas taps ne varginančia disciplina, o smagiu procesu.
„Svarbu, kad taupymo įpročiai būtų realistiški ir atitiktų žmogaus gyvenimo būdą. Nereikia siekti iš karto atidėti pusę atlyginimo, jei iki šiol tos sumos niekada nepavyko sutaupyti. Smulkūs, bet nuoseklūs pokyčiai dažnai duoda ryškesnių rezultatų nei drastiški sprendimai“, – sako finansų konsultantė Eglė Markevičienė.
Pozityvių ritualų galia
Taupymo rutina gali būti praturtinta pozityviais kasdieniais ritualais. Kai kurie žmonės kiekvieną kartą sėkmingai atsisakę impulsyvaus pirkinio pasirūpina savęs pagyrimu – įrašu dienoraštyje, puodeliu mėgstamos arbatos ar tiesiog mažu džiaugsmu. Tokie ritualai stiprina motyvaciją ir įtvirtina naują elgesį.
Dar vienas būdas – vizualizuoti savo progresą. Pristatymuose dažnai minimos elektroninės diagramos ar taupymo termometrai, kuriuos galima pasikabinti ant šaldytuvo ar įsikelti į telefono ekraną. Matant augantį rezultatą, atsiranda papildomas noras nesustoti ir laikytis plano.
„Net ir patys sudėtingiausi įpročiai tampa malonesni, jei į juos įtraukiamas smagus elementas – piešinys, lipdukas, pasiekimų žurnalas. Svarbiausia, kad žmogus pats pajustų pažangą ir įgytų pasitikėjimo savimi“, – pastebi R. Kėvalaitė.
Skaitmeninės priemonės ir bendruomenės efektas
Technologijos keičia mūsų požiūrį į asmeninius finansus. Programėlės, tokios kaip „Revolut“, „Monify“ ar lietuviškos alternatyvos, leidžia paprastai sekti išlaidas, planuoti biudžetą ir įsivesti automatinį taupymą – pavyzdžiui, „apvalinant“ kiekvieną pirkimą iki artimiausio euro ir skirtumą automatiškai pervedant į taupymo sąskaitą. Šie sprendimai taupymo procesą padaro nematomu, bet nuolatiniu – taip išvengiama nuolatinių sprendimų ir atsisakymų.
Vis populiaresnė tampa ir bendruomeninė motyvacija – draugų ar šeimos narių įsitraukimas į bendrą taupymo tikslą. Socialiniuose tinkluose gimsta įvairūs iššūkiai, kur žmonės dalinasi pasiekimais, idėjomis, dalyvauja varžytuvėse. Tokia bendrystė stiprina atsakomybės jausmą ir padeda laikytis užsibrėžtų planų net tada, kai trūksta asmeninės motyvacijos.
Džiaugsmo akimirkos ir sąmoningas vartojimas
Finansų treneriai pabrėžia – taupymas nereiškia gyvenimo džiaugsmo atsisakymo. Priešingai, sąmoningas vartojimas leidžia labiau įvertinti turimus pinigus ir džiaugtis tuo, ką gali sau leisti. Sąmoningai atsisakius neapgalvotų pirkinių, pastebima, kad malonumas iš įsigytų daiktų ar patirčių tampa stipresnis.
„Tarkime, nusprendžiate mėnesį negerti kavos kavinėse, o sutaupytą sumą paskiriate bilietui į teatrą. Tokiu būdu ne tik ugdote finansinę drausmę, bet ir gaunate naujų potyrių. Svarbiausia – ne savęs bausti, o sąmoningai rinktis, kas teikia didžiausią vertę“, – teigia E. Markevičienė.
Rutinos keitimas – ilgalaikis rezultatas
Keisti įsisenėjusius finansinius įpročius nėra lengva. Tačiau įtraukus kūrybiškumą, žaidybinius elementus bei pozityvią motyvaciją, taupymas gali tapti nauju įpročiu, kuris ne tik stiprina finansinį saugumą, bet ir suteikia daugiau pasitikėjimo bei pasitenkinimo kasdienybėje. Galiausiai, finansinė laisvė prasideda ne nuo didelių atlyginimų ar atsisakymų, o nuo gebėjimo mėgautis pačiu procesu, kuriant savo ateitį žingsnis po žingsnio.
