Kaip sudaryti šeimos biudžetą, jei turite kelias paskolas?
Kai šeima moka kelias paskolas, biudžeto planas turi parodyti ne tik bendrą skolos sumą, bet ir pinigų srautą kiekvieną mėnesį. Pirmiausia reikia užtikrinti, kad būtų laiku sumokėtos visos sutartos įmokos, po to suplanuoti būtinas išlaidas, rezervą ir galimą papildomą skolos grąžinimą. Toks planas leidžia anksčiau pastebėti, kad mėnesio pabaigoje pinigų nepakanka, ir tartis su kreditoriumi dar iki vėlavimo.

Pajamų ir išlaidų žemėlapis – finansų pagrindas
Pradėkite nuo visų šeimos mėnesio pajamų sąrašo. Atskirkite reguliarias pajamas nuo kintamų ar sezoninių, o biudžetą planuokite pagal patikimą, ne optimistinę sumą. Tada bent vieną mėnesį registruokite kiekvieną išlaidą: būsto mokestį, komunalines paslaugas, maistą, transportą, draudimą, prenumeratas ir smulkius pirkinius. Lietuvos bankas pabrėžia, kad pajamas ir išlaidas reikia žymėtis ne trumpiau kaip mėnesį, o planą galima tvarkyti programėlėje, sąsiuvinyje ar skaičiuoklėje.
Į biudžetą įtraukite ir nereguliarias išlaidas, pavyzdžiui, automobilio draudimą, mokyklines priemones, šventes, būsto remontą ar kasmetines įmokas. Padalykite jas iš mėnesių skaičiaus iki mokėjimo ir kas mėnesį atidėkite numatytą dalį. Taip vienkartinė didesnė sąskaita mažiau tikėtina, kad privers naudotis kredito kortele ar skolintis dar kartą.
Prioritetų nustatymas ir įsipareigojimų planavimas
Surašykite visas skolas vienoje vietoje: kreditorių, likutį, metinę palūkanų normą, bendrą kainą, įmoką, mokėjimo datą ir termino pabaigą. Įrašykite ir kredito kortelės panaudotą sumą ar lizingo įmoką, jei tokių įsipareigojimų yra. Kalendoriuje pažymėkite mokėjimo datas, o mokėjimo sąskaitoje palikite pakankamą likutį, kad automatinis nurašymas nebūtų atmestas.
Pirmiausia suplanuokite visas būtinas minimalias įmokas. Jei lieka papildomų lėšų, galima jas skirti skolos likučiui su didžiausia palūkanų norma mažinti, nes taip dažnai mažinama brangiausia skolos dalis. Vis dėlto prieš ankstesnį grąžinimą patikrinkite sutartį: gali būti taikomos sąlygos ar išlaidos, o papildoma įmoka neturi palikti šeimos be lėšų būtinoms išlaidoms. Lietuvos banko asmeninių finansų gairės taip pat pataria surašyti įsiskolinimus ir prioritetą teikti didžiausių palūkanų įsipareigojimams.
Rezervas nenumatytiems atvejams
Rezervas padeda susidoroti su netikėtu pajamų sumažėjimu ar sąskaita nepaverčiant jos nauja skola. Jei šiuo metu santaupų nėra, pradėkite nuo realios mažos sumos, kurią galima reguliariai atidėti po būtinų išlaidų ir įmokų. Rezervo lėšas laikykite lengvai pasiekiamai ir atskirai nuo kasdienio biudžeto.
Lietuvos bankas nurodo, kad atsargos tikslas priklauso nuo pajamų pastovumo, šeimos narių ir skolų; kai yra įsipareigojimų, rezervas gali būti reikalingas didesnis. Šeima gali susidaryti ilgalaikį tikslą, pavyzdžiui, sukaupti kelių mėnesių išlaidų atsargą, tačiau jo nereikia pasiekti iš karto. Svarbu suderinti taupymą su visų įmokų mokėjimu ir neimti naujos paskolos vien tam, kad būtų galima kaupti rezervą.
Biudžeto optimizavimo būdai – mažos pergalės kasdienybėje
Peržiūrėkite išlaidas pagal kategorijas, o ne pagal kaltės jausmą. Pasirinkite keletą konkrečių pakeitimų: suplanuoti maisto pirkinius, sumažinti nepanaudojamų paslaugų prenumeratas, palyginti ryšio ar draudimo pasiūlymus, rečiau pirkti impulsyviai. Svarbu, kad sumažinimas būtų išlaikomas ilgiau, o ne paremtas neįgyvendinamu taupymo planu.
Taip pat suplanuokite „laisvų“ pinigų eilutę. Jei visos išlaidos numatytos, bet nėra jokios sumos nenumatytam kavos pirkiniui ar šeimos išvykai, planą bus sunkiau išlaikyti. Net ir nedidelė pasirinktinė suma sumažina riziką viršyti biudžetą neplanuotais pirkiniais. Kartą per mėnesį palyginkite faktines išlaidas su planu ir koreguokite kitą mėnesį, užuot laikę vieną kartą sudarytą lentelę nekintama taisykle.
Papildomų pajamų paieška
Jei būtinos išlaidos ir įmokos jau užima beveik visas pajamas, papildomos pajamos gali suteikti daugiau erdvės biudžete. Apsvarstykite tik realias galimybes, kurios netrukdo pagrindiniam darbui, poilsiui ar šeimos pareigoms. Papildomas uždarbis turėtų būti planuojamas kaip nepastovus, kol neturite įrodymų, kad jis reguliariai pasikartoja. Neįtraukite būsimos, dar negautos sumos į biudžetą taip, tarsi ji būtų garantuota.
Jeigu gaunate premiją ar vienkartines papildomas pajamas, iš anksto nuspręskite, kokia dalis bus skirta nenumatytoms išlaidoms, skolai ar šeimos tikslui. Taip lengviau išvengti spontaniško visos sumos išleidimo ir matyti, kaip papildomi pinigai keičia bendrą skolos likutį.
Derybos su kreditoriais ir refinansavimas
Jei matote, kad artimiausiu metu neįstengsite sumokėti įmokos, kuo anksčiau raštu susisiekite su kreditoriumi. Lietuvos bankas nurodo, kad kreditorius gali įvertinti individualią situaciją ir pasiūlyti kredito pertvarkymo būdų. Tam tikrais įstatyme numatytais atvejais galima prašyti iki trijų mėnesių įmokų atidėjimo, tačiau tai nėra automatinis skolos panaikinimas: atidėjimo laikotarpiu paprastai vis tiek mokamos palūkanos, o vėliau perskaičiuojamas grafikas. Prašymas turi būti patvirtintas, todėl iki atsakymo įmokas mokėkite pagal esamą sutartį.
Refinansavimas ar kelių skolų sujungimas gali sumažinti mėnesio įmoką, bet vien to nepakanka nuspręsti, kad pasiūlymas naudingas. Palyginkite naują palūkanų normą, sutarties mokesčius, bendrą mokėtiną sumą ir terminą. Jei terminas pailgėja, mėnesio įmoka gali sumažėti, bet bendra sumokamų palūkanų suma padidėti. Prieš pasirašydami prašykite išsamaus skaičiavimo, kuriame parodyta, kiek sumokėsite per visą naują laikotarpį.
Skaitmeninės priemonės kasdieniam biudžetui valdyti
Biudžeto įrankis turi būti paprastas tiek, kad šeima juo naudotųsi nuolat. Galima naudoti bendrą skaičiuoklę, banko išlaidų kategorijas ar programėlę, bet būtina patikrinti, ar ji rodo visas sąskaitas ir mokėjimus. Įrašykite periodinių įmokų datas, nustatykite priminimus ir atskirkite santaupas nuo pinigų kasdienėms išlaidoms.
Jei biudžetą tvarko keli šeimos nariai, sutarkite, kaip registruojami bendri pirkimai, kokios išlaidos laikomos būtinomis ir kas atsakingas už kiekvieną mokėjimą. Bendras vaizdas padeda išvengti atvejo, kai vienas asmuo tikisi, jog įmoką sumokės kitas. Skaitmeninis įrankis pats problemos neišspręs, todėl kartą per mėnesį aptarkite, kas pasikeitė ir kokį veiksmą reikia atlikti.
Šeimos biudžeto pavyzdys
Tarkime, šeimos mėnesio pajamos yra 3 200 Eur. Paskolų ir kitų kredito įmokų eilutėje numatyta 920 Eur, būstui ir kitoms būtinosioms išlaidoms 1 400 Eur, kintamoms bei nereguliarioms išlaidoms 500 Eur, rezervui 200 Eur, papildomam brangiausios skolos grąžinimui 100 Eur, o pasirinktinėms išlaidoms 80 Eur. Suma lygi 3 200 Eur. Skolos įmokos sudaro 28,75 proc. pajamų. Tai vien iliustracinis biudžetas: tikros sumos turi būti pagrįstos šeimos sąskaitų istorija, įmokų grafikais ir realiomis kainomis. Jei mėnesį atsiranda papildoma sąskaita, pirmiausia pakoreguokite pasirinktinę ar papildomo grąžinimo eilutę, tačiau nepraleiskite sutartinių įmokų be susitarimo su kreditoriumi.
Nauji įpročiai – stipresnė finansinė sveikata
Kelių paskolų turėjimas savaime nereiškia, kad šeimos biudžetas nevaldomas. Aiški lentelė, numatytos mokėjimo datos ir reguliarus plano atnaujinimas padeda matyti problemą, kol ji dar neišaugo į vėlavimą. Kiekvieną mėnesį patikrinkite, ar įmokos sumokėtos, ar skolos likutis mažėja ir ar rezervas išlieka prieinamas. Jei pajamos ar išlaidos pasikeitė, koreguokite planą, o ne ignoruokite skirtumą tarp numatyto ir realaus biudžeto.
Šaltiniai
- Lietuvos bankas: Asmeniniai finansai Pajamų bei išlaidų sekimo, rezervo ir įsiskolinimų prioritetų gairės.
- Lietuvos bankas: Jau turite vartojimo paskolą? Kreipimasis į kreditorių, įmokų atidėjimo galimybės ir pertvarkyto grafiko pasekmės.
- Lietuvos bankas: Ketinate imti vartojimo paskolą? Bendros kredito kainos ir mokumo vertinimo informacija.
Straipsnis yra informacinio pobūdžio ir nėra individuali finansinė, teisinė ar investavimo konsultacija.