Pastarųjų metų ekonominiai svyravimai kasdieniams vartotojams atnešė ne tik infliacijos bangą, bet ir netikėtai ūgtelėjusias palūkanų normas. Būsto paskolų gavėjai, smulkieji verslininkai, net ir taupantys indėliams, susiduria su klausimu – dėl kokių priežasčių palūkanos taip dažnai keičiasi, kodėl jos skiriasi priklausomai nuo banko ar paskolos rūšies, ir kaip suprasti, kas iš tikrųjų lemia galutinę mokėtiną sumą.
Ekonominiai veiksniai ir pasaulinės tendencijos
Pirmiausia, palūkanų normos nėra nustatomos savavališkai – jos tiesiogiai priklauso nuo valstybės centrinio banko, šiuo atveju – Europos Centrinio Banko (ECB), politikos. ECB nustatytos bazinės palūkanų normos tampa atskaitos tašku visoms paskoloms ar indėliams euro zonoje. Šios normos kinta atsižvelgiant į infliacijos rodiklius, ekonomikos augimą ar krizės pavojų. Kai infliacija didėja, centriniai bankai palūkanas kelia, taip stengdamiesi mažinti vartojimą ir „vėsinti“ ekonomiką. Priešingai, ekonominio nuosmukio metu normos dažniausiai mažinamos, siekiant paskatinti skolinimąsi ir investicijas.
Lietuvos komerciniai bankai savo ruožtu palūkanų normą skaičiuoja pridėdami maržą – nuo bazinės (pvz., EURIBOR) atskaičiuojamas papildomas procentas, kuris priklauso nuo rizikos vertinimo, kliento kreditingumo, paskolos laikotarpio ir net konkurencinės situacijos rinkoje. Skirtinguose bankuose net vienodomis sąlygomis palūkanos gali skirtis.
Kodėl palūkanos vienur didesnės, kitur mažesnės?
Skirtumai tarp bankų kyla dėl kelių priežasčių. Pirma, kiekviena finansų įstaiga turi savą rizikos vertinimo modelį. Vieni labiau linkę rizikuoti, kiti atsargesni, todėl maržos gali svyruoti nuo vos 1 iki 3 ar daugiau procentų. Pavyzdžiui, klientams su aukštu kredito reitingu siūlomos mažesnės palūkanos, o tiems, kurių kredito istorija prastesnė, – didesnės. Taip pat įtakos turi paskolos suma, jos laikotarpis, užstato rūšis – būsto paskolos įkeistam turtui paprastai siūlomos pigiau nei vartojimo paskolos be užstato.
Antra, konkurencija rinkoje. Lietuvoje veikiantys bankai savo sprendimus dažnai derina ir prie bendros rinkos situacijos – jei vienas bankas pasiūlo ypač mažą maržą, kiti seka jo pavyzdžiu, tačiau mažesni žaidėjai, neturintys didelių finansinių rezervų, negali sau leisti tiek daug rizikuoti. Be to, naujos finansų įstaigos, siekdamos pritraukti klientų, neretai siūlo išskirtines sąlygas, kurios ilgainiui gali pakoreguoti visos rinkos vidurkį.
Trečia, ekonominiai lūkesčiai. Jei prognozuojama, kad artimiausiu metu bazinės palūkanos kils, bankai linkę „apsidrausti“ ir jau dabar siūlo kiek aukštesnes palūkanas, kad padengtų galimą ilgalaikę riziką.
Palūkanų rūšys ir jų skirtumai
Lietuvoje populiariausias būsto paskolų variantas – kintamosios palūkanos, susidedančios iš EURIBOR ir banko maržos. EURIBOR svyruoja kasdien, tačiau būsto paskoloms dažniausiai fiksuojamas 3, 6 ar 12 mėnesių laikotarpiui – palūkanų dydis per šį laiką nesikeičia, o pasibaigus laikotarpiui, perskaičiuojamas pagal naują EURIBOR reikšmę. Tokiu būdu klientas iš dalies apsidraudžia nuo staigių šuolių, bet ilgu laikotarpiu palūkanų suma gali smarkiai didėti arba mažėti.
Fiksuotos palūkanos – retesnis, bet populiarėjantis pasirinkimas. Tokiu atveju klientas visam laikotarpiui žino, kiek mokės, tačiau tai dažnai kainuoja brangiau nei kintamos palūkanos, nes į kainą jau įskaičiuota rizika, jog rinkos palūkanos gali kilti.
Vartojimo paskoloms, automobilių lizingui ar kreditinėms kortelėms palūkanos paprastai būna didesnės nei būsto paskoloms. Priežastis paprasta – šios paskolos dažnai išduodamos be užstato arba užstatas nėra toks patikimas kaip nekilnojamasis turtas. Bankui rizika nepriklausomai nuo kliento padidėja, todėl ir palūkanų norma auga.
Būtina žinoti vartotojui: nuo sutarties iki galutinės sumos
Vartotojui svarbiausia suvokti, kad palūkanų normos yra kintantis dydis, priklausantis ne tik nuo asmeninės finansinės situacijos, bet ir nuo makroekonominių procesų. Prieš pasirašant sutartį būtina įsigilinti į visas sąlygas – ne tik palūkanų normą, bet ir galimas papildomas išlaidas: administravimo, sutarties keitimo, išankstinio grąžinimo mokesčius. Skirtinguose bankuose šios išlaidos gali ženkliai skirtis.
Reikėtų įvertinti ir galimą palūkanų augimą ateityje – ar šeimos biudžetas „atlaikytų“ mėnesinės įmokos padidėjimą, jei bazinė norma pakiltų. Paskolos draudimas, galimybė fiksuoti palūkanas bent daliai laikotarpio ar lankstus grąžinimo grafikas gali tapti išsigelbėjimu netikėtų ekonominių pokyčių metu.
Informacijos gausa internete, palyginimo įrankiai bei asmeninės konsultacijos padeda priimti sprendimą, tačiau vartotojui būtinas kritinis mąstymas. Patraukli reklama ar „ypatingas pasiūlymas“ neturėtų užgožti ilgalaikės atsakomybės jausmo. Kuo daugiau žinių – tuo mažiau rizikos finansinei gerovei ateityje.
Pokyčių laikmečiu – būtinas atidumas ir kantrybė
Ekonomikos svyravimai neišvengiamai keičia palūkanų normų dinamiką. Vienintelis būdas apsisaugoti – nuolat sekti naujienas, domėtis savo finansinėmis galimybėmis ir, priimant sprendimus, vadovautis ne vien emocijomis, o objektyviu faktų vertinimu. Galų gale, nuo pasirinktos palūkanų normos priklauso ne tik jūsų mėnesio įmoka, bet ir ilgalaikė finansinė ramybė.
