Lietuvoje jau kuris laikas stebimas augantis paskolų refinansavimo mastas. Augant infliacijai ir didėjant palūkanų normoms, vis daugiau gyventojų ima ieškoti būdų, kaip sumažinti mėnesines įmokas ar peržiūrėti turimas skolas. Refinansavimas dažnai pateikiamas kaip efektyvus sprendimas, galintis palengvinti finansinę naštą, tačiau neretai tampa tik trumpalaikiu gelbėjimosi ratu, nepašalinančiu pagrindinių finansinių sunkumų priežasčių.
Refinansavimo esmė ir pažadai
Refinansavimas – tai esamos paskolos ar kelių paskolų perkėlimas į naują kreditavimo sutartį su kitomis sąlygomis. Dažniausiai siekiama mažesnių palūkanų, ilgesnio grąžinimo termino ar tiesiog patogesnio skolos valdymo, kai keli įsipareigojimai sujungiami į vieną. Tokie pasiūlymai atrodo patraukliai: paskolos teikėjai žada sumažinti mėnesines įmokas, suteikti galimybę paprasčiau planuoti asmeninius finansus.
Pastaraisiais metais būsto paskolų ir vartojimo kreditų turėtojai vis dažniau domisi refinansavimu dėl kylančių EURIBOR palūkanų. Komerciniai bankai ir alternatyvieji skolintojai aktyviai reklamuoja refinansavimo paslaugas, patraukliai pateikdami galimus laimėjimus. Tačiau už šių pasiūlymų slypi ir rizikų, į kurias dažnai neatkreipiamas dėmesys.
Kada refinansavimas iš tikrųjų naudingas?
Ekonomistų teigimu, refinansuoti paskolas verta tada, kai dėl palankesnių palūkanų ar geresnių sąlygų pavyksta realiai sumažinti bendrą grąžinamą sumą arba iš esmės pagerinti finansinę padėtį. Pavyzdžiui, žmogus paėmė kelias vartojimo paskolas didelėmis palūkanomis ir dėl to kas mėnesį moka dideles įmokas. Sujungus paskolas į vieną ir gavus mažesnę metinę palūkanų normą, finansinė našta sumažėja – tai leidžia lengviau tvarkytis su įsipareigojimais, išvengti vėlavimų ar skolų perdavimo antstoliams.
Efektyvus refinansavimas ypač naudingas tiems, kurie peržiūri savo biudžetą ir siekia ilgalaikio stabilumo, o ne tik trumpalaikio atokvėpio. Finansų konsultantai pastebi, kad refinansuoti verta tik tada, kai įvertinamos visos išlaidos – naujos palūkanos, administravimo mokesčiai, galimos papildomos sąlygos. Sklandžiai vykstantis refinansavimas padeda išvengti brangių vėlavimų, mažina nemokumo riziką. Be to, jei skolų našta auga dėl netikėtų aplinkybių – ligos, darbo netekimo ar kitų gyvenimo sukrėtimų – refinansavimas gali tapti racionaliu žingsniu, suteikiančiu daugiau laiko ir galimybių atsigauti.
Slaptosios refinansavimo kainos
Nors refinansavimo reklamos dažnai pabrėžia mažesnes palūkanas ar žemesnes mėnesines įmokas, ne visada atskleidžiama tikroji refinansavimo kaina. Dažnas refinansavimas išplečia paskolos grąžinimo terminą, o tai gali reikšti, kad bendra grąžintina suma per visą laikotarpį padidėja. Mažesnė mėnesio įmoka nebūtinai reiškia, jog paskola tampa pigesnė – ilgalaikėje perspektyvoje permokama daugiau.
Kita grėsmė – papildomi mokesčiai. Refinansuojant paskolas, gali būti taikomi sutarties sudarymo, vertinimo ar administravimo mokesčiai. Kai kurie kreditoriai prašo atlyginti ankstyvo paskolos grąžinimo išlaidas. Tuo tarpu paskolos gavėjas, siekdamas tik greito palengvėjimo, neretai pamiršta atidžiai suskaičiuoti bendrąją refinansavimo kainą.
Kreditų rizikos ekspertai įspėja, kad refinansavimas, kai siekiama tik sumažinti įmokas, o ne spręsti pagrindines finansines problemas, tampa lyg uždelsto veikimo bomba. Tai ypač aktualu, kai paskolų gavėjai refinansuoja kelias mažas paskolas ilgesniam laikotarpiui, tačiau toliau išlaiko nepakeistus vartojimo įpročius. Tokiu atveju po kelerių metų galima atsidurti dar sudėtingesnėje padėtyje nei prieš refinansuojant.
Psichologiniai spąstai: „atsikvėpti“ ar permąstyti savo išlaidas?
Refinansavimas dažnai suvokiamas kaip proga „atsikvėpti“ ir sumažinti asmeninį finansinį stresą. Tačiau verta pasigilinti, ar šis sprendimas nėra tik mėginimas atidėti rimtas permainas biudžete. Finansų psichologai pastebi, kad sumažėjus įmokoms, dalis žmonių vėl linkę išleisti daugiau, grįžta prie senų vartojimo įpročių ir naujų skolų.
Svarbiausia refinansavimo sąlyga – sąmoningas požiūris į savo finansus. Jei refinansuojant paskolas neatliekami ilgalaikiai pokyčiai išlaidų valdyme, tikėtina, kad problemos netrukus sugrįš. Žmonės, kurie po refinansavimo peržiūri savo mėnesio išlaidas, ieško būdų taupyti ar didinti pajamas, kur kas rečiau patenka į naujų skolų spąstus.
Refinansavimo taisyklės: ką verta įvertinti prieš priimant sprendimą
Prieš refinansuojant paskolas būtina objektyviai įvertinti savo galimybes. Svarbu ne tik apskaičiuoti naują įmoką, bet ir pasidomėti visomis su refinansavimu susijusiomis išlaidomis. Patartina palyginti kelis kreditorių pasiūlymus, įvertinti bendrą grąžintiną sumą, o ne tik mėnesio įmokos dydį. Nepamirština ir galimo palūkanų normų augimo rizika, jei pasirenkami kintamos palūkanos.
Finansų specialistai rekomenduoja prieš refinansuojant paskolas sudaryti detalią savo biudžeto analizę, apsvarstyti galimybę sumažinti nebūtinų išlaidų dalį, pasitarti su nepriklausomu finansų konsultantu.
Sprendimas, bet ne visada išeitis
Paskolų refinansavimas gali tapti stipriu įrankiu išbristi iš finansinių sunkumų, jei kartu su juo priimami ir atsakingi finansinio elgesio sprendimai. Tačiau tikėtis, kad refinansavimas savaime išspręs problemas, būtų pernelyg optimistiška. Ilgalaikis finansinis saugumas priklauso ne tik nuo mažesnių įmokų, bet ir nuo gebėjimo keisti įpročius, planuoti išlaidas ir atsakingai vertinti kiekvieną naują įsipareigojimą.
