Lietuvoje vis dažniau renkamasi pirkti prekes ar paslaugas išsimokėtinai – nuo brangesnių buitinės technikos prietaisų, baldų iki kasdienių telefonų ar net kelionių. Finansų įstaigų ir prekybininkų siūlomos lizingo ar vartojimo paskolos paslaugos tapo neatskiriama vartojimo kultūros dalimi. Tačiau spartėjant sandorių tempui ir augant vartotojų pasitikėjimui, dažnas pirkėjas pasirašydamas sutartį neatidžiai perskaito visas jos sąlygas – ypač smulkias, dažnai painiai suformuluotas pastraipas. Šios detalės gali lemti ne tik papildomas išlaidas, bet ir ilgalaikius įsipareigojimus, kurie vėliau sukelia finansinių sunkumų.
Daugiau nei mėnesinė įmoka
Pirmoji ir dažniausiai pastebima sąlyga – mėnesinės įmokos dydis. Tačiau daugelis praleidžia kitus svarbius aspektus. Sutarties pradžioje pateikiama suma dažnai neapima administravimo, sutarties sudarymo ar aptarnavimo mokesčių, kurie gali būti įtraukti į pirmąją įmoką arba išskirstyti per visą sutarties laikotarpį. Taip pat ne visi įsigilina, nuo kurio mėnesio įmoka gali padidėti, jei, pavyzdžiui, taikomas pradinis „palūkanų atostogų“ laikotarpis.
Dar viena detalė – įmokų mokėjimo grafikas. Vienkartinės pradžios ar pabaigos įmokos, vadinamosios likutinės vertės sumos, dažnai nurodomos sutarties pabaigoje ir tampa siurprizu pasibaigus terminui. Pirkėjas, manęs sumokėjęs viską, dažnai nustemba, kad dar reikia sumokėti nemažą sumą, jei nori visiškai įgyti teisę į nupirktą prekę.
Palūkanos ir papildomi mokesčiai
Palūkanų normos iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti nedidelės, tačiau vartojimo kredito kainos metinė norma (BVKKMN) neretai žymiai didesnė. Pavyzdžiui, mėnesinė palūkanų norma gali būti vos keli procentai, tačiau priskaičiavus sutarties, administravimo, draudimo ar kitus netikėtus mokesčius, bendra kredito kainos normos metinė suma išauga iki dviženklio skaičiaus. Vartotojai dažnai neatkreipia dėmesio į tai, kad visa bendra kaina pateikiama tik smulkiu šriftu ar paskutiniajame sutarties lape.
Be to, dažnai sutartyse numatomos įvairios baudos už vėlavimą. Kiekvienas pavėluotas mokėjimas gali „kainuoti“ papildomai – net jei pavėluota tik viena diena, automatiškai pradedamos skaičiuoti delspinigiai. Taip pat kai kurios bendrovės įtraukia sąlygą, kad vėluojant mokėti daugiau nei tam tikrą skaičių dienų, visa likusi suma tampa iš karto mokėtina.
Sutarties nutraukimo ir grąžinimo tvarka
Svarbus, tačiau dažnai nepastebimas punktas – sutarties nutraukimo galimybės. Dalis vartotojų galvoja, kad bet kada galės atsisakyti pirkinio ir nutraukti išsimokėjimo sutartį be didesnių nuostolių. Tačiau realybėje dažnai taikomi papildomi mokesčiai už sutarties nutraukimą ar net reikalaujama sumokėti likusias palūkanas už visą laikotarpį. Neretai įrašoma nuostata, kad grąžinant prekę vartotojas turi padengti jos nusidėvėjimą ar net restitutuoti visą prekę nepriekaištingos būklės.
Grąžinimo terminai taip pat yra svarbūs – kai kuriais atvejais pasinaudoti vadinamąja „šalčio laikotarpiu“ galima tik per 14 dienų, tačiau jei prekę naudojote, gali būti reikalaujama kompensacijos už susidėvėjimą, arba net taikomos sankcijos už pakuotės ar priedų trūkumą.
Draudimo ir paslaugų sutarčių pinklės
Dalis prekybininkų ar finansavimo įstaigų siūlo papildomus paslaugų paketus: draudimą nuo nelaimingų atsitikimų, nedarbo ar net laikino nedarbingumo. Tokios paslaugos dažnai pristatomos kaip privalomos ir įtraukiamos į bendrą įmokų sumą. Vartotojas ne visada suvokia, kad turi teisę tokių paslaugų atsisakyti arba pasirinkti kitą draudimo teikėją. Draudimo taisyklės irgi slepia daug smulkių niuansų – pavyzdžiui, draudimas gali negalioti tam tikrais atvejais, kai pirkėjas mano, kad yra apsaugotas.
Papildomos garantijos ar aptarnavimo paslaugos dažnai „įpakuojamos“ į bendrą mėnesinę įmoką, tačiau jų sąlygos ir kompensavimo tvarka nurodoma atskirame dokumente. Vartotojai dažnai pasirašo net neperskaitę šių papildomų dokumentų, manydami, kad garantija galios visada ir viskam.
Asmens duomenų rinkimo ir naudojimo niuansai
Naujausių technologijų amžiuje vis daugiau dėmesio skiriama asmens duomenų apsaugai. Tačiau pirkimo išsimokėtinai sutartys dažnai numato, kad pirkėjo duomenys gali būti tvarkomi ir perduodami trečiosioms šalims – rinkodaros tikslais ar skolų išieškojimo bendrovėms. Šios nuostatos, pateiktos smulkiu šriftu, dažnai lieka nepastebėtos. Vėliau vartotojai nustemba, kad sulaukia gausybės reklamos pasiūlymų ar net pranešimų iš skolų išieškojimo įmonių, net jei vėlavimas buvo minimalus.
Ką sako ekspertai?
Vartotojų teisių gynėjai ne kartą atkreipė dėmesį, jog net ir sąžiningiausi vartotojai dažnai neįvertina visų rizikų, susijusių su išsimokėjimo paslaugomis. Finansų rinkos priežiūros institucijos vis dar gauna daug skundų dėl neaiškių ar nutylėtų sutarčių sąlygų, nepakankamos informacijos ar klaidinančių pasiūlymų reklamoje. Specialistai pabrėžia, kad prieš pasirašant bet kokią išsimokėjimo sutartį būtina atidžiai perskaityti visas sąlygas, ypač smulkiu šriftu pateiktas pastraipas.
Lietuvių vartojimo įpročiai rodo, kad pasitikėjimas prekybininkais ir finansų įstaigomis vis dar didelis. Tačiau net ir neskaitant visko smulkmeniškai, verta bent trumpam stabtelėti ir susipažinti su pagrindinėmis dažniausiai praleidžiamomis nuostatomis, kurios vėliau gali lemti ne tik finansinius, bet ir teisnius nesklandumus.
Pirkimas išsimokėtinai – patogus finansinis įrankis, tačiau tik tuomet, kai žinomos visos taisyklės. Atsakingas dėmesys smulkioms sutarties detalėms gali apsaugoti nuo nemalonių staigmenų ir padėti išvengti papildomų išlaidų ateityje.
