Skolinimas pinigų artimam žmogui dažnai atrodo kaip natūralus draugiškumo gestas. Tačiau realybėje šis sprendimas gali tapti išbandymu tiek asmeniniams santykiams, tiek finansiniam saugumui. Lietuvoje, kur bendruomeniškumas ir tarpusavio pagalba yra laikomi vertybėmis, klausimas, ar verta skolinti draugui pinigų, praranda paprastą atsakymą. Viena vertus, norisi padėti, tačiau neapgalvotai paskolinti pinigai neretai tampa santykių pabaigos priežastimi.
Emocijos ir pinigai – rizikingas derinys
Draugo prašymas paskolinti pinigų beveik visuomet sukelia emocinį diskomfortą. Kyla noras palaikyti artimą žmogų, ypač jei matoma, jog jam išties sunku. Kita vertus, pinigai – jautri tema, ypač kai kalbama apie asmenines santaupas ar netikėtas gyvenimo situacijas. Psichologai pastebi, kad finansiniai įsipareigojimai dažnai tampa nesutarimų židiniu.
Jeigu paskola tampa ilgalaikiu įsipareigojimu arba draugas vėluoja grąžinti pinigus, kyla įtampa, įsivyrauja nepasitikėjimas. Draugystė, paremta nerašytais pasitikėjimo principais, ima aižėti. Tarptautiniai tyrimai rodo, kad net 40 proc. atvejų, kai pinigai paskolinami artimam žmogui, santykiai vėliau pašlija. Taip nutinka ne tik dėl pinigų trūkumo, bet ir dėl neišsakytų lūkesčių.
Kada verta padėti – objektyvūs kriterijai
Būtina atsispirti spontaniškiems sprendimams. Prieš skolinant verta įsivertinti savo finansinę padėtį – ar paskola nesukels asmeninių sunkumų? Skolinti galima tik tokią sumą, kurios netekus santykiai su draugu ir pačios finansinės aplinkybės liktų stabilios. Patariama pasirūpinti aiškiomis sąlygomis: kokia suma skolinama, koks grąžinimo terminas, ar bus palūkanos, ar reikės užstato.
Svarbu įvertinti ir draugo patikimumą. Jeigu žmogus anksčiau vengė finansinių įsipareigojimų, nuolat skolinasi, eksperimentuoja su verslais ar investicijomis, toks prašymas signalizuoja papildomą riziką. Kita vertus, jeigu draugas pateko į netikėtą bėdą: neteko darbo, susirgo ar susidūrė su nelaime, paramos poreikis tampa suprantamesnis. Tokiu atveju pagalba gali būti draugiškumo ženklas, tačiau verta apsibrėžti aiškias ribas.
Teisininkai rekomenduoja net ir artimiausiems draugams surašyti paprastą paskolos sutartį. Nors tai gali atrodyti nepatogu, sutartis apsaugo abi puses – aiškiai nurodoma skolinta suma, grąžinimo tvarka, išvengiama nesusipratimų. Toks sprendimas rodo pagarbą tiek bičiuliui, tiek savo finansiniam saugumui.
Kada atsisakyti – signalai, kurių negalima ignoruoti
Kai kurie atvejai akivaizdžiai signalizuoja: verčiau pinigų neskolinti. Pirmasis perspėjimas – jei prašoma suma viršija jūsų galimybes arba jos netekus jaustumėtės nesaugiai. Finansiniai poreikiai turi būti antraeiliai, palyginti su asmenine gerove.
Antra, jeigu draugas dažnai skolinosi iš kitų, neatidavė skolų ar vengė kalbėti apie praeitus įsipareigojimus, tokia situacija tampa rizikinga. Pasikartojanti pinigų skolinimosi schema dažnai rodo nevaldomą finansinį elgesį arba priklausomybę nuo skolų. Psichologai pastebi, kad tokiais atvejais draugo pagalba tampa ne parama, o paskata kartoti klaidas.
Dar viena situacija – kai pinigų prašoma ne pirmą kartą per trumpą laiką, o ankstesnės paskolos vis dar negrąžintos. Tai ženklas, kad draugo finansiniai sunkumai yra giluminiai, o skolinimas gali tik prailginti problemą.
Galiausiai, jei skolinimas sukeltų diskomfortą, būtina pasitikėti savo nuojauta. Dažnai žmonės jaučia pareigą padėti, tačiau vidinis signalas įspėja apie galimą konfliktą. Geriau atsisakyti, nei prarasti draugą ar paaukoti savo ramybę.
Alternatyvos pinigų skolinimui
Jeigu situacija sudėtinga, tačiau nesinori ar negalima skolinti, egzistuoja alternatyvos. Galima pasiūlyti kitaip padėti: surasti papildomą darbą, patarti dėl finansinio planavimo, padėti sudaryti biudžetą. Kartais užtenka emocinės paramos ar laisvalaikio veiklų drauge, kurios atitrauktų nuo sunkių minčių.
Jeigu vis dėlto norisi padėti finansiškai, bet bijoma įsipareigojimų, galima pasiūlyti dalį reikalingos sumos dovanoti, o ne skolinti. Tokiu atveju nereikės laukti grąžinimo, neatsiras įsipareigojimo našta. Svarbiausia atvirai ir nuoširdžiai aptarti galimybes bei lūkesčius.
Skolinti – išimtis, o ne taisyklė
Vienas didžiausių mitų – kad draugystė ir finansai visada gali būti suderinami. Praktika rodo, jog pinigų skolinimas turi būti išimtis, o ne taisyklė. Tiek ekonomistai, tiek psichologai sutaria: artimiausi santykiai nukenčia, kai piniginiai įsipareigojimai tampa neišsprendžiama našta. Atvira komunikacija, aiškios ribos ir abipusė pagarba leidžia išvengti konfliktų, tačiau net ir geriausiose draugystėse finansiniai klausimai yra išbandymas.
Pinigai turi vertę tik tada, kai jie neatima svarbiausio – pasitikėjimo. Skolindami draugui, vertinkime ne tik jo prašymo svarbą, bet ir galimas pasekmes. Kartais nuoširdus pokalbis, supratingumas ir pagalba kitais būdais tampa didesne dovana nei paskolinta suma.
