Lietuvos gyventojų apklausos rodo, kad šalies žmonės vis dažniau kelia klausimą: nuo kokio momento gali jaustis finansiškai ramūs? Nors atlyginimai auga, dalis visuomenės vis dar kasdien suka galvą, kaip ne tik patenkinti būtiniausius poreikius, bet ir susikurti gyvenimą be nuolatinės įtampos dėl pinigų. Finansinis komforto lygis šiandien tampa ne tik asmeninių tikslų, bet ir visos visuomenės diskusijų objektu.
Kas slypi po finansinio komforto lygio sąvoka
Finansinis komforto lygis – tai ne prabanga, o būklė, kai žmogus jaučiasi finansiškai saugus ir geba tenkinti ne tik bazinius poreikius, bet ir leisti sau nedidelius malonumus, planuoti ateitį, nebijodamas netikėtų išlaidų. Skirtingai nei finansinė nepriklausomybė, kai pajamos leidžia visiškai nedirbti, komforto lygis – labiau pasiekiama, realistiška būsena. Ji žymi ribą, kai kasdienis stresas dėl pinigų traukiasi į antrą planą.
Ekonomistai pastebi, kad Lietuvoje finansinis komforto lygis dažnai siejamas su galimybe laiku mokėti už būstą, komunalines paslaugas, maistą, drabužius, o taip pat – turėti bent nedidelį santaupų rezervą. Tai taip pat apima galimybę kelis kartus per metus išvykti atostogų, investuoti į vaikų ugdymą, sveikatą, kokybiškesnį laisvalaikį.
Kiek reikia, kad jaustumėtės komfortiškai?
Vienos sumos visiems nėra. Finansinio komforto lygis priklauso nuo gyvenamosios vietos, šeimos sudėties, profesijos, asmeninės vartojimo kultūros. Vis dėlto, „Swedbank“ tyrimų duomenimis, vidutiniam lietuviui komfortiškai jaustis padeda pajamos, siekiančios maždaug 2–3 vidutinius atlyginimus vienam šeimos nariui. Sostinėje šis skaičius kiek aukštesnis nei regionuose.
Tačiau finansinė gerovė – ne vien skaičiai sąskaitoje. Svarbi ir subjektyvi savijauta: net ir uždirbant daugiau nei vidurkis, dalis žmonių nuolat jaučia pinigų stygių. Tam įtakos turi vaikystėje patirtas nesaugumas, per dideli lūkesčiai ar aplinkos spaudimas. Finansų konsultantai pabrėžia: svarbu susikurti individualų komforto lygio apibrėžimą, o ne beatodairiškai lygintis su kitais.
Kelias į finansinį komfortą
Kelias iki finansinio komforto lygio reikalauja ne tik didesnių pajamų, bet ir protingo išlaidų planavimo. Pirmasis žingsnis – aiškus savo poreikių ir finansinių tikslų įsivardinimas. Specialistai rekomenduoja pradėti nuo biudžeto sudarymo: mėnesio pajamos ir išlaidos turi būti aiškiai matomos, nereikalingos išlaidos – identifikuotos ir sumažintos.
Svarbų vaidmenį čia atlieka santaupų kaupimas. Finansų ekspertai siūlo kaupti bent 3–6 mėnesių pragyvenimo išlaidų fondą, kuris apsaugotų nuo netikėtų situacijų – darbo netekimo, ligos ar būsto remonto. Taupymo įpročiai svarbūs visiems pajamų lygiams.
Finansinio komforto link atveda ir išmintingas įsipareigojimų valdymas. Kredito įstaigos pastebi, kad dalis gyventojų įklimpsta į skolų ratą būtent dėl neapdairaus vartojimo. Rekomenduojama, kad mėnesio įmokos sudarytų ne daugiau kaip 30–40 proc. nuolatinių pajamų.
Investavimas – komforto lygio dalis
Didėjant informuotumui apie finansus, vis daugiau lietuvių domisi investavimo galimybėmis. Net nedideli periodiniai investavimai leidžia žmonėms jaustis saugiau. Investicijos į pensijų fondus, nekilnojamąjį turtą, akcijas ar kitus finansinius instrumentus kuria ilgalaikį finansinį pagrindą ir leidžia planuoti toliau nei keli mėnesiai į priekį.
Analitikai atkreipia dėmesį: investavimas nėra tik turtingųjų užsiėmimas. Šiandien tam pakanka ir nedidelių sumų, svarbiausia – reguliarumas ir aiškus tikslas. Asmeninis finansų planas, apimantis ir investicinius sprendimus, tampa pagrindiniu komforto lygio pamatu.
Kodėl lyginame save su kitais?
Lietuvoje vis dar gyva tendencija vertinti savo finansinę padėtį pagal aplinkinių gyvenimą. Sociumas, viešojoje erdvėje demonstruojamas vartojimas, socialiniai tinklai daro spaudimą. Tačiau psichologai įspėja: nuolatinis lyginimasis ne tik nepadeda siekti realaus komforto, bet atvirkščiai – didina nepasitenkinimą savo pasiekimais.
Sąmoningas požiūris į savo poreikius ir galimybes, gebėjimas džiaugtis pasiektais finansiniais rezultatais, susitelkimas į savo šeimos prioritetus leidžia patirti daugiau vidinės ramybės. Finansinio komforto lygis neatsiejamas nuo psichologinės brandos, gebėjimo gyventi pagal savo taisykles.
Visuomenės tendencijos ir ateities prognozės
Pastaraisiais metais matyti, kad finansinio komforto lygio siekis tampa platesniu reiškiniu: ne vienos šeimos, bet ir valstybės socialinės politikos klausimu. Didėjantis dėmesys finansiniam raštingumui, valdžios iniciatyvos dėl atlyginimų didinimo, socialinių garantijų stiprinimo ilgainiui leidžia vis daugiau žmonių pasiekti tokį lygį, kuriame pinigai nustoja būti kasdienio streso šaltiniu.
Ekonomistai prognozuoja, kad artimiausiais metais finansinio komforto siekis bus viena pagrindinių temų tiek darbo rinkos, tiek socialinės politikos diskusijose. Technologijų ir darbo rinkos pokyčiai, augantis nuotolinis darbas, nauji vartojimo įpročiai keis ir pačios komforto sąvokos apibrėžimus.
Nors kiekvieno žmogaus finansinio komforto lygio riba vis kitokia, bendras siekis – gyventi taip, kad pinigai suteiktų daugiau laisvės, o ne rūpesčių – išlieka aktualus visai visuomenei. Kai finansinis komfortas tampa pasiekiamas, atsiranda galimybė daugiau dėmesio skirti saviraiškai, artimųjų gerovei, kūrybai ar naujiems tikslams. Tai reiškia ne tik finansinę ramybę, bet ir kokybiškesnį gyvenimą, kurio siekia vis daugiau Lietuvos žmonių.
