Internetinė bankininkystė tapo neatsiejama kasdienio gyvenimo dalimi – nuo sąskaitų apmokėjimo, pirkinių, iki investicijų valdymo. Kartu su sparčia skaitmenizacija išauga ir grėsmių skaičius. Lietuvos bankai fiksuoja vis daugiau bandymų išvilioti klientų prisijungimo duomenis, todėl saugumo klausimai tampa ypač aktualūs visiems, ne tik vyresnio amžiaus gyventojams ar verslams.
Grėsmės internete: nuo žalingų laiškų iki klastotų svetainių
Kibernetiniai nusikaltėliai tobulėja, o jų metodai – vis išradingesni. Pastaraisiais metais stebima nauja tendencija: įsilaužėliai ne tik siunčia elektroninius laiškus su žalingomis nuorodomis, bet ir kuria vizualiai nepriekaištingas, lietuviškas bankų svetainių kopijas. Šios klastotės dažnai atrodo beveik identiškos tikrosioms, todėl neatidus vartotojas gali lengvai suklysti.
Nemažai gyventojų vis dar patenka į „fišingo“ (angl. phishing) pinkles – tai apgaulingi el. laiškai ar SMS žinutės, raginantys suvesti banko prisijungimo duomenis, spausti nuorodas ar įrašyti asmens kodą. Sukčiai taip pat nevengia skambučių, apsimesdami banko darbuotojais, prašo patikslinti duomenis, tariamai dėl įtartinų sandorių. Tokie atvejai – kasdienybė, o nuo jų neapsaugotas nei vienas vartotojas.
Stipri slaptažodžių tvarka ir dviejų faktorių autentifikavimas
Vienas svarbiausių skaitmeninio saugumo principų – stiprūs slaptažodžiai. Neretai gyventojai internetinės bankininkystės paskyrai naudoja lengvai atspėjamus ar tuos pačius slaptažodžius kaip ir kitose platformose. Tokia praktika pavojinga – nutekėjus net ir vienos svetainės duomenims, atsiduria pavojuje ir banko sąskaita.
Slaptažodis turėtų būti ne trumpesnis nei 12 simbolių, sudarytas iš raidžių, skaičių ir specialių ženklų. Svarbu vengti asmeninės informacijos – gimimo datos, vardų ar adresų. Slaptažodžių tvarkyklės gali padėti kurti stiprius, unikalius slaptažodžius ir juos saugiai laikyti.
Didžioji dalis Lietuvos bankų taiko dviejų faktorių autentifikavimą – prisijungiant reikia ne tik slaptažodžio, bet ir papildomo kodo, gaunamo SMS žinute, specialiu identifikavimo įrankiu ar mobilia programėle. Šis žingsnis stipriai sumažina riziką, net jei slaptažodis ir būtų atskleistas.
Saugus prisijungimas ir nuolatinė įrenginių priežiūra
Saugumas prasideda nuo pasirinktos vietos ir įrenginio. Prisijungti prie banko rekomenduojama tik per patikimus įrenginius – savo asmeninį telefoną ar kompiuterį. Viešosiose erdvėse, pavyzdžiui, bibliotekose ar kavinėse, bankininkystės paslaugų geriau vengti. Vieši „Wi-Fi“ tinklai dažnai yra nesaugūs ir gali būti stebimi trečiųjų asmenų.
Nuolat atnaujinama operacinė sistema ir įdiegta antivirusinė programa – papildoma apsauga nuo kenkėjiškų programų, kurios gali fiksuoti klavišų paspaudimus, rinkti slaptažodžius ar kitaip pakenkti.
Dar vienas svarbus aspektas – net palikus savo kompiuterį kelioms minutėms, reikėtų jį užrakinti. Nereikėtų pamiršti ir automatinio atsijungimo nuo banko sistemos – baigus operacijas būtina atsijungti ir uždaryti naršyklės langą.
Atsargumas – geriausias ginklas prieš sukčius
Kiekvienas neįprastas el. laiškas ar SMS, nepažįstamų asmenų skambutis turėtų sukelti įtarimą. Bankai niekada neprašo telefonu ar el. paštu atskleisti prisijungimo duomenų, o įtartini prašymai pasitikslinti asmens informaciją dažniausiai yra bandymas sukčiauti.
Jei laiške ar žinutėje matoma nuoroda, svarbu ne spausti ją aklai, o prieš tai patikrinti adresą – net mažas rašybos skirtumas gali reikšti klastotę. Prie bankų paskyrų rekomenduojama jungtis tik per oficialias programėles arba įvedus adresą naršyklėje rankomis, vengiant paspaudimų ant neaiškių nuorodų.
Verta atkreipti dėmesį ir į kalbą – gramatinės ar stilistinės klaidos, skubėjimo jausmas, prašymas kuo greičiau reaguoti – būdingi sukčių pranešimams.
Mobilioji bankininkystė: patogu, bet reikalauja papildomų atsargumo priemonių
Didžioji dalis vartotojų banko paslaugomis naudojasi telefonu, todėl mobilioji bankininkystė turi specifinių saugumo reikalavimų. „PIN“ arba biometrinis autentifikavimas – piršto atspaudas ar veido atpažinimas – rekomenduojami kaip papildoma apsauga. Telefonas turi būti apsaugotas ekrano užraktu, o programėlėms suteikti tik būtinus leidimus.
Atsisiųsti banko programėles patartina tik iš oficialių šaltinių – „App Store“, „Google Play“. Jeigu telefonas prarastas ar pavogtas, svarbu kuo greičiau pranešti bankui ir blokuoti prieigą.
Stebėjimas ir greita reakcija – sėkmingos gynybos raktas
Reguliari sąskaitos stebėsena leidžia greitai pastebėti įtartinus mokėjimus. Daugelis bankų siūlo automatinio pranešimo paslaugą apie atliktus mokėjimus ar prisijungimus. Pastebėjus neaiškią operaciją, būtina nedelsiant informuoti banką ir blokuoti kortelę ar prieigą prie paskyros.
Atnaujinus kontaktinę informaciją banke – el. paštą, telefono numerį – padidėja galimybė greitai pasiekti klientą įvykus incidentui. Kuo greitesnė reakcija, tuo didesnė tikimybė apsaugoti pinigus.
Prevencinės priemonės ir nuolatinis žinių atnaujinimas
Pasaulis keičiasi, todėl būtina nuolat domėtis naujomis grėsmėmis ir saugumo sprendimais. Lietuvos bankai skiria vis daugiau dėmesio klientų švietimui, o nacionalinės institucijos periodiškai skelbia įspėjimus apie naujausius sukčiavimo atvejus. Kilus įtarimui, verta pasitikrinti informaciją banko svetainėje ar pasikonsultuoti su specialistais.
Internetinė bankininkystė gali būti saugi – šiuolaikinės technologijos ir vartotojų atsakingumas suteikia galimybę patogiai valdyti savo finansus nebijant dėl jų saugumo. Svarbiausia – nuolat budėti ir neatsipalaiduoti nė minutei.
