Lietuvoje vis daugiau gyventojų ieško finansinių sprendimų, kai jau turi įsiskolinimų. Augantis vartotojiškumas, didėjančios palūkanos ir brangstantis gyvenimas verčia žmones ieškoti papildomų paskolų net ir tada, kai ankstesni įsipareigojimai dar nėra įvykdyti. Tokiais atvejais svarbus klausimas – ar išvis įmanoma gauti paskolą turint skolų, ir kokie keliai veda prie teigiamo finansų įstaigų atsakymo?
Kredito skaičiuoklė
Tradicinių bankų požiūris į skolintojus
Lietuvos bankų sektorius pasižymi itin atsargiu požiūriu į klientus, kurie jau turi skolų. Dažniausiai, jei žmogus turi daugiau kaip vieną vartojimo paskolą ar moka būsto kreditą, naujų įsipareigojimų suteikimas yra vertinamas itin griežtai. Bankai naudoja Lietuvos banko patvirtintą atsakingo skolinimo politiką – įvertinamos visos kliento turimos paskolos, jų likutis, mokėjimo istorija, gaunamos pajamos ir išlaidos.
Bankai dažniausiai atsisako skolinti tiems, kurie jau vėluoja mokėti įmokas arba turi pradelstų įsiskolinimų. Net jei finansiniai įsipareigojimai vykdomi laiku, tačiau bendra paskolų dalis viršija 40 proc. mėnesinių pajamų, paskola gali būti nesuteikta. Tokia tvarka turėtų apsaugoti tiek klientus nuo neproporcingų skolų naštos, tiek bankus nuo galimų nuostolių.
Greitųjų kreditų bendrovės – galimybė ar rizika?
Tiems, kuriems bankai užveria duris, dažnai belieka kreiptis į greitųjų kreditų bendroves. Pastarosios yra labiau linkusios lanksčiau žiūrėti į skolų turinčius klientus. Tačiau ši galimybė turi savo kainą – palūkanos neretai viršija 20–30 procentų per metus, o papildomos sutartys ir administraciniai mokesčiai dar labiau padidina bendrą paskolos kainą.
Greitųjų kreditų bendrovės dažnai taiko minimalų reikalavimą dėl pajamų, atsižvelgia į asmens kredito reitingą ir tikrina registrus dėl pradelstų mokėjimų. Jei žmogus turi skolų, bet jos nėra vėluojamos, greitųjų kreditų įmonės dažnai paskolos nesuteikia, tačiau jei įsipareigojimai vykdomi laiku, galimybė skolintis išlieka. Vis dėlto, papildomos paskolos gavimas dažnai tampa nauja rizika – įsiskolinimų našta dar labiau padidėja, o išaugę įsipareigojimai gali virsti užburtu ratu.
Paskolų refinansavimas – išeitis iš skolų spąstų
Turintiems daugiau nei vieną paskolą ar kreditą, viena realiausių išeičių yra paskolų refinansavimas. Tai procesas, kai keli esami įsipareigojimai apjungiami į vieną naują paskolą, dažnai su mažesne mėnesine įmoka ir ilgesniu grąžinimo terminu. Refinansavimą siūlo tiek kai kurie bankai, tiek greitųjų kreditų bendrovės, tačiau jos taiko skirtingas sąlygas.
Refinansavimo atveju dažniausiai vertinamas ne naujos paskolos dydis, o bendra įsipareigojimų suma ir jų aptarnavimo galimybės. Refinansuojant paskolas galima sumažinti palūkanų normą, tad mokėtinos sumos tampa mažesnės, o finansinis krūvis – lengviau valdomas. Vis dėlto, refinansavimo gavimas taip pat priklauso nuo kredito istorijos ir esamų skolų tvarkos. Jei yra pradelstų įsipareigojimų, tikėtis palankių sąlygų sunku.
Alternatyvūs finansavimo sprendimai
Kai tradicinės finansų įstaigos ir greitųjų kreditų bendrovės nesuteikia paskolos, žmonės dažnai ieško alternatyvių sprendimų. Vienas iš jų – tarpusavio skolinimo platformos. Šios virtualios erdvės leidžia privatūs asmenys skolintis vieni iš kitų, o paskolos suteikiamos net ir turint vidutinį ar žemesnį kredito reitingą.
Tarpusavio skolinimo platformos laikosi kiek liberalesnės politikos, vis tik atsisako bendradarbiauti su asmenimis, kurie turi pradelstų skolų ar yra įtraukti į skolininkų registrus. Palūkanos čia svyruoja nuo 7 iki 20 proc. per metus, priklausomai nuo asmens mokumo. Tokia sistema suteikia galimybę gauti pinigų tiems, kurių situacija sudėtinga, tačiau rizika – didesnė nei bankuose.
Kitas, vis dar retai išnaudojamas būdas – užstatomos paskolos. Tai reiškia, kad už gautą kreditą įkeičiamas turtas: automobilis, nekilnojamasis turtas ar kitas vertingas objektas. Tokios paskolos dažnai teikiamos lombarduose arba specializuotose finansų įmonėse. Užstato dėka galima sumažinti palūkanas ir padidinti tikimybę gauti paskolą, net jei jau yra kitų finansinių įsipareigojimų.
Kredito unijos ir jų nišiniai pasiūlymai
Lietuvoje veikia per 50 kredito unijų. Jos dažnai pasirengusios bendradarbiauti su tais, kurie neturi galimybių skolintis iš komercinių bankų. Unijos yra linkusios lanksčiau žiūrėti į turimus įsiskolinimus, svarbu, kad asmuo laiku vykdytų savo įsipareigojimus.
Kredito unijos paprastai siūlo paskolas palankesnėmis nei greitųjų kreditų bendrovės sąlygomis, tačiau kiek griežtesnes nei bankai. Dažnai prašoma papildomai įnešti pajų arba pasiūlyti laiduotoją. Unijos daug dėmesio skiria bendruomeniškumui ir asmeniniam ryšiui su klientu – vertinama ne tik finansinė padėtis, bet ir žmogaus motyvacija, noras tvarkytis su skolomis.
Skolų turinčių paskolos gavėjų situacija Lietuvoje
Remiantis Lietuvos banko duomenimis, 2023 metais daugiau nei 17 procentų šalies gyventojų turėjo bent vieną paskolą ar kreditą. Dalis jų – net po kelias ar daugiau. Dažniausia priežastis, kodėl žmonės ieško papildomos paskolos turėdami įsiskolinimų, – nepakankamos pajamos ar netikėti gyvenimo įvykiai: liga, artimojo netektis, darbo praradimas.
Specialistai pastebi, kad dažnai žmonės, įsivėlę į skolų ratą, bando išspręsti finansines problemas imdami naujus kreditus, tačiau toks sprendimas gali dar labiau apsunkinti situaciją. Kiekvienu atveju verta pasverti, ar papildoma paskola iš tikrųjų padės, ar tik laikinai atitolins problemą.
Atsakingas požiūris į skolinimąsi
Gauti paskolą turint skolų Lietuvoje įmanoma, tačiau kiekvienas papildomas įsipareigojimas didina riziką. Finansų įstaigos siūlo įvairius variantus – nuo refinansavimo iki užstatomų paskolų, tačiau ne visada papildoma paskola yra problemos sprendimas. Sprendžiant finansinius sunkumus, būtina įvertinti ilgalaikes pasekmes: ar bus galimybė laiku mokėti įmokas, ar nauja paskola netaps dar didesnės skolų naštos priežastimi. Asmeninė atsakomybė ir racionalus požiūris į savo finansus vis dažniau tampa esminiu veiksniu, renkantis, kur ir kada skolintis.
