Kas brangiau: kas mėnesį mokėti nuomos mokestį ar imti ilgalaikį kreditą ir įsigyti nuosavą būstą? Šis klausimas kasmet tampa aktualus dešimtims tūkstančių lietuvių. Augant nekilnojamojo turto kainoms ir palūkanoms, tačiau kartu didėjant nuomos įkainiams, pasirinkimas nėra akivaizdus. Tiek nuosavas būstas, tiek nuoma turi savų privalumų ir trūkumų, kuriuos lemia ne tik finansiniai skaičiavimai, bet ir individualūs poreikiai, galimybės bei gyvenimo planai.
Būsto kainos ir paskolų sąlygos: ar nuosavybė vis dar atsiperka?
Per pastarąjį dešimtmetį būsto kainos Lietuvoje ūgtelėjo daugiau nei dvigubai. Pavyzdžiui, Vilniuje vidutinė naujo buto kvadratinio metro kaina 2024 m. jau viršija 3200 eurų, o standartiškai 50 kv. m butas kainuoja apie 160 tūkst. eurų. Daugeliui toks pirkinys tampa prieinamas tik su banko paskola, kurią imant būtina turėti nemažą pradinį įnašą – paprastai bent 15 proc. nuo visos sumos, arba apie 24 tūkst. eurų.
Banko paskolos palūkanų normos 2024-aisiais viršija 5 proc., o tai reiškia, kad 30 metų laikotarpiui paėmus 136 tūkst. eurų paskolą, per visą laiką būsto pirkėjas sumokės daugiau nei dvigubai: grąžins ne tik pagrindinę sumą, bet ir dar tiek pat palūkanų. Vidutinė mėnesinė įmoka už tokį butą sieks apie 810 eurų, prie to dar reikia pridėti nuolatinį būsto draudimą, nekilnojamojo turto mokestį, remonto ar modernizavimo išlaidas.
Nuoma: laisvė ar ilgalaikis nuostolis?
Alternatyva – nuoma. 2024 m. Vilniuje dviejų kambarių buto nuoma kainuoja apie 650–900 eurų per mėnesį, priklausomai nuo vietos ir būsto būklės. Nuomininkas išvengia didelių pradinių investicijų, neturi mokėti už būsto remontą ar didesnius atnaujinimus, tačiau neturi galimybės kaupti nuosavo turto. Tačiau šiems kaštams reikia pridėti ir kitus, pvz., depozitą (dažniausiai dviejų mėnesių nuomos dydžio), kartais – tarpininkavimo mokestį.
Nuomos kainos, kaip ir nekilnojamojo turto vertė, ilgainiui auga. Skaičiuojant trejų metų laikotarpį, nuomininkas už vidutinį butą sumokėtų apie 25–30 tūkst. eurų, tačiau jokios šios sumos dalies neišsaugo kaip nuosavybės – parduodant butą grąžos iš nuomos negali tikėtis. Kita vertus, nuomininkas gali laisvai keisti gyvenamąją vietą, nereikia rūpintis pardavimo procesu ar ilgalaikiais įsipareigojimais bankui.
Finansiniai palyginimai: skaičių kalba ir papildomi niuansai
Ekonomistai dažnai pabrėžia, kad trumpalaikėje perspektyvoje nuoma gali būti pigesnė, ypač jei žmogus planuoja mieste gyventi tik kelerius metus, neturi pakankamai lėšų pradiniam įnašui ar nenori prisiimti ilgalaikių įsipareigojimų. Pavyzdžiui, to paties 50 kv. m buto nuomos ir pirkimo palyginimas per pirmuosius penkerius metus dažniausiai rodo, kad nuoma kainuoja 20–30 proc. pigiau, nes paskolos pradžioje įmokų didžiąją dalį sudaro palūkanos. Be to, nuomininkas gali investuoti skirtumą tarp nuomos ir paskolos įmokų į kitus finansinius instrumentus, tokiu būdu generuoti papildomų pajamų.
Tačiau jei planuojama gyventi tame pačiame mieste ir tame pačiame būste bent dešimtmetį ar ilgiau, nuosavybė dažniausiai tampa finansiškai naudingesnė. Per šį laiką būstas brangsta, paskolos įmokos palaipsniui mažėja, o dalį sumokėtų pinigų žmogus atgauna parduodamas būstą ar tiesiog kaupia turtą. Taip pat nuosavybė suteikia stabilumo jausmą, nėra rizikos būti iškeldintam dėl savininko sprendimo ar kasmet didinamų nuomos kainų.
Psichologinė ir socialinė nauda: kas svarbiau – laisvė ar stabilumas?
Be finansinių argumentų, sprendimą dažnai lemia ir psichologiniai veiksniai. Nuomininkas išlaiko mobilumą – gali greitai prisitaikyti prie pokyčių darbo rinkoje, išvykti svetur, keisti gyvenamąją aplinką be didelių nuostolių. Tai aktualu jaunimui ar tiems, kurie dar tiksliai nežino, kur nori gyventi ilgesnį laiką. Kita vertus, nuosavas būstas dažnam asocijuojasi su saugumu, šeimos kūrimu, ramybe dėl ateities. Vaikus auginančioms šeimoms stabilumas dažnai svarbesnis nei galimybė laisvai keisti gyvenamąją vietą.
Socialinės garantijos ir finansiniai instrumentai taip pat skiriasi: būsto savininkas gali butą užstatyti, gauti paskolą, investuoti į nuosavą turtą, o nuomininkas tokių galimybių neturi.
Rizikos ir ilgalaikės perspektyvos
Nors per pastaruosius metus nekilnojamojo turto kainos augo įspūdingai, niekas negali garantuoti, kad tokia tendencija tęsis visada. Ekonominės krizės ar palūkanų šuoliai gali laikinai sumažinti būsto vertę, todėl investicija į nuosavą būstą nėra visiškai be rizikos. Kita vertus, nuomininkas susiduria su nuolat augančiomis kainomis ir galimu būsto trūkumu, ypač didmiesčiuose.
Reikšminga ir tai, kad gyvenimo etapo pokyčiai gali kardinaliai pakeisti poreikius: šeimos pagausėjimas, darbo pasikeitimas ar noras persikelti į kitą miestą dažnai panaikina anksčiau pasirinkto modelio privalumus. Tad racionaliausia sprendimą priimti įvertinus ne tik dabartinę finansinę padėtį, bet ir būsimus planus bei gyvenimo būdą.
Kiekvienas atvejis individualus. Vienam svarbiau finansinis efektyvumas ir investicijų grąža, kitam – laisvės pojūtis ar šeimos gerovė. Todėl tiek nuoma, tiek nuosavybė gali būti teisingas sprendimas, jei jis atitinka konkretaus žmogaus ar šeimos lūkesčius. Pasverti pasirinkimai dažniausiai veda prie didžiausios naudos – ne tik skaičių, bet ir gyvenimo kokybės prasme.
