Staiga prarastas darbas, rimtas sveikatos sutrikimas ar netikėtos išlaidos gali sujaukti net ir tvarkingai planuotus finansinius reikalus. Dažnas lietuvis apie nenumatytas išlaidas pagalvoja tik tada, kai jos jau atsiranda, o tada tampa aišku, kad be atidėto rezervo išsiversti sunku. Finansinė pagalvė – terminas, vis dažniau linksniuojamas ekonomistų, bankininkų ir finansų konsultantų – tapo vienu svarbiausių asmeninių finansų planavimo aspektų.
Staigūs pokyčiai griauna įprastą ritmą
Pandemijos laikotarpis parodė, kaip greitai gali pasikeisti žmogaus finansinė padėtis. Netikėtai užsidarius verslui ar sumažėjus pajamoms, daugelis neturėjo pakankamai santaupų, kad galėtų jaustis saugiai. Lietuvos statistikos departamento duomenimis, apie 30 proc. šalies gyventojų nurodo, kad neturi pakankamai lėšų, jeigu tektų patirti didesnes, neplanuotas išlaidas.
Ekonomistai pastebi, kad dažniausiai tokiose situacijose žmonės griebiasi greitųjų kreditų, skolinasi iš artimųjų ar parduoda turimą turtą. Tokie sprendimai dažnai lemia dar didesnius finansinius sunkumus ateityje. Finansinė pagalvė leidžia išvengti šių žingsnių, užtikrina ramybę ir suteikia laisvę priimti apgalvotus sprendimus.
Kiek reikia turėti atsidėjus?
Finansų ekspertai dažniausiai sutaria – finansinė pagalvė turėtų sudaryti bent 3–6 mėnesių būtiniausių išlaidų sumą. Tokia suma leidžia, net ir netekus pajamų, bent kelis mėnesius išlaikyti įprastą gyvenimo lygį, ramiai ieškoti naujo darbo ar spręsti iškilusias sveikatos problemas.
Visgi, ši rekomendacija nėra universali. Gyventojams, kurių pajamos nereguliarios ar priklauso nuo sezoninių darbų, patariama kaupti didesnį rezervą – net iki 12 mėnesių išlaidų. Tie, kurie turi įsipareigojimų bankams ar augina mažamečius vaikus, taip pat turėtų pagalvoti apie didesnę pagalvę. Svarbu įvertinti savo situaciją: ar šeimoje yra tik vienas uždirbantis asmuo, ar pajamos pasiskirsto tarp kelių šeimos narių. Jei kas mėnesį reikia mokėti paskolą už būstą, automobilį ar kitus įsipareigojimus, šie mokėjimai taip pat turi patekti į būtiniausių išlaidų sąrašą.
Kaip skaičiuoti būtiniausias išlaidas?
Norint tiksliai žinoti, kiek reikia sukaupti, rekomenduojama sudaryti mėnesio biudžetą. Į jį įtraukiamos visos privalomos išlaidos: būsto nuoma ar paskola, komunaliniai, maistas, transportas, vaistai, vaikų ugdymas, draudimas ir kiti būtini mokėjimai. Dažnai gyventojai klaidingai įtraukia ir nebūtinas išlaidas – pramogas, keliones, restoranus, tačiau finansinė pagalvė nėra skirta papildomiems malonumams.
Apskaičiavus sumą, kurią privaloma išleisti kiekvieną mėnesį, belieka ją padauginti iš 3, 6 ar 12 – priklausomai nuo pasirinkto rezervo dydžio. Taip gaunama konkreti suma, kuri turėtų būti laikoma lengvai pasiekiamoje ir saugioje vietoje – rekomenduojama rinktis ne grynuosius, o atskirą banko sąskaitą, kurią, esant reikalui, galima greitai pasiekti.
Santaupų kaupimo psichologija
Ne visi gyventojai gali iš karto atsidėti didesnes sumas – dažniausiai kaupimas prasideda nuo kelių procentų pajamų. Psichologai pabrėžia, kad svarbiausia – pradėti, net jei pradžioje pavyksta atidėti tik nedidelę dalį. Ilgainiui šis įprotis stiprėja, o matoma auganti suma motyvuoja taupyti toliau.
Tyrimai rodo, kad žmonės, turintys finansinę pagalvę, jaučiasi labiau pasitikintys savimi, ramiau žiūri į ateitį, nes bijo mažiau netikėtų pokyčių. Tokia psichologinė ramybė leidžia drąsiau priimti svarbius sprendimus, pvz., keisti darbo vietą, pradėti nuosavą verslą ar investuoti į mokymąsi.
Klaidos, kurios trukdo sukurti finansinę pagalvę
Viena dažniausių klaidų – bandymas taupyti tai, kas lieka mėnesio pabaigoje. Dažniausiai tokiu atveju santaupų nesusikaupia, nes kiekvieną mėnesį atsiranda naujų, atrodo, neišvengiamų išlaidų. Sėkmingesnis būdas – iš karto, tik gavus pajamas, tam tikrą jų dalį pervesti į atskirą sąskaitą. Taip suma neišleidžiama impulsyviai.
Kita dažna klaida – santaupas laikyti bendroje sąskaitoje su einamosiomis lėšomis. Tokiu atveju pinigai nesiskiria nuo kitų ir kyla rizika juos išleisti. Rekomenduojama turėti atskirą sąskaitą, kurioje laikomos tik nenumatytiems atvejams skirtos lėšos.
Dalis gyventojų pinigus tiesiog „užšaldo“ – deda juos į ilgalaikius indėlius ar investuoja rizikingai, pamiršdami, kad finansinė pagalvė turi būti lengvai prieinama. Investavimas ar ilgalaikiai indėliai gali apsaugoti nuo infliacijos, tačiau nenumatytos situacijos atveju pinigų gali prireikti čia ir dabar.
Ekonominis nestabilumas – papildoma paskata taupyti
Pastarųjų metų infliacija, energetikos kainų svyravimai ir geopolitinė įtampa rodo, kad ekonominė aplinka gali keistis labai greitai. Tie, kurių finansai priklauso nuo vieno pajamų šaltinio ar kurie neturi papildomų santaupų, atsiduria pažeidžiamiausioje pozicijoje.
Lietuvoje ne visi gyventojai dar suvokia, kad „juodai dienai“ skirtos santaupos yra būtinybė, o ne prabanga. Neretai pasikliaujama valstybės pagalba ar tikimasi artimųjų paramos, tačiau tokia strategija gali nuvilti. Finansinė pagalvė – tai asmeninė atsakomybė ir finansinio raštingumo ženklas, kuriuo verta pasirūpinti kiekvienam.
Asmeninė finansinė disciplina padeda išlikti ramiems
Nenumatyti atvejai neišvengiami. Jie ateina netikėtai ir dažnai – tuo metu, kai mažiausiai laukiama. Finansinė pagalvė leidžia išsaugoti įprastą gyvenimo ritmą, apsaugo psichologinę sveikatą ir finansinį stabilumą. Tai ne tik praktinis, bet ir emocinis saugiklis, kurio vertė paaiškėja sunkiausiomis akimirkomis. Finansinės pagalvės formavimas – ilgas, tačiau būtinas procesas, tampantis tvirta atrama kasdienybėje.
