Lietuvoje sparčiai populiarėja pirkimas išsimokėtinai – nuo išmaniųjų telefonų iki buitinės technikos. Prekybininkų pasiūlymai vilioja nuliniu pradiniu įnašu, akcijomis bei galimybe gauti norimą daiktą čia ir dabar. Vis dėlto skeptikai primena, kad po finansinio patogumo dažnai slypi ilgalaikiai įsipareigojimai ir papildomos išlaidos. Ar tikrai verta pasinaudoti galimybe pirkti išsimokėtinai, o gal geriau palaukti ir sukaupti reikiamą sumą?
Finansinės atsakomybės iššūkis
Pirkimas išsimokėtinai dažnam atrodo kaip sprendimas, leidžiantis įsigyti brangesnius daiktus neatidėliojant svajonių ir poreikių. Kita vertus, tokia praktika reikalauja finansinės disciplinos – prisiėmus ilgalaikį įsipareigojimą, būtina užtikrinti, kad kas mėnesį bus pakankamai lėšų įmokoms padengti. Bankai ir lizingo bendrovės dažniausiai tikrina kliento mokumą, tačiau sprendimas galiausiai lieka vartotojo rankose.
Specialistai pastebi, kad dažnai išsimokėtinai perkama impulsyviai, neįvertinus realių galimybių. Statistikos departamento duomenimis, daugiau nei trečdalis namų ūkių Lietuvoje turi bent vieną vartojimo paskolą ar lizingo įsipareigojimą. Nors daugeliui tai tampa kasdieniu finansų valdymo įrankiu, daliai žmonių mėnesinės įmokos tampa našta, kurią ypač sunku pakelti netikėtai pablogėjus finansinei situacijai.
Slaptosios išlaidos ir palūkanos
Prekybininkai ir lizingo bendrovės dažnai reklamuoja prekes be palūkanų arba su nuliu pradinių įmokų. Tačiau detalus sutarčių skaitymas atskleidžia, kad galutinė suma dažnai būna didesnė nei perkant iš karto. Dažniausiai taikomi administraciniai mokesčiai, draudimas, o kai kuriais atvejais – ir paslėptos palūkanos po „nemokamo“ laikotarpio.
Ekonomistai įspėja, jog net ir mažos palūkanos ar simboliniai mokesčiai, pasiskirstę per kelerius metus, gali reikšmingai padidinti bendrą išlaidų sumą. Pavyzdžiui, perkant 600 eurų vertės išmanųjį telefoną su 3 proc. metinėmis palūkanomis ir administraciniu 30 eurų mokesčiu, bendrosios išlaidos per dvejus metus gali išaugti iki 650 eurų ar daugiau, priklausomai nuo sutarties sąlygų.
Psichologinis komfortas ir rizikos
Galimybė įsigyti daiktą išsimokėtinai daugeliui siejasi su emociniu komfortu: nereikia laukti, taupyti ar atsisakyti kitų poreikių. Tačiau psichologai pabrėžia, kad toks sprendimas dažnai priimamas impulsyviai, pasiduodant reklamos traukai ar spaudimui iš aplinkos. Ilgainiui įsipareigojimai gali kelti stresą – ypač jei namų biudžetas tampa stipriai apkrautas.
Neatsakingai prisiimti finansiniai įsipareigojimai kelia pavojų patekti į skolų spąstus. Lietuvos bankas nuolat ragina gyventojus vertinti, ar planuojamos išlaidos išsimokėtinai neviršys 40 proc. mėnesio pajamų. Kitu atveju padidėja rizika, kad kils sunkumų laiku apmokėti ne tik lizingą, bet ir kitus būtinus mokesčius.
Pirkimo išsimokėtinai alternatyvos
Vis daugiau specialistų siūlo prieš pasirašant išsimokėjimo sutartį pagalvoti apie alternatyvas. Viena jų – tradicinis taupymas. Nors kaupimo procesas reikalauja kantrybės ir disciplinos, toks sprendimas leidžia neprisiimti papildomų įsipareigojimų ir nepermokėti dėl palūkanų ar mokesčių.
Kita alternatyva – naudotų ar atnaujintų prekių pirkimas. Dažnai jų kaina būna žymiai mažesnė, o kokybė – palyginama su naujų daiktų. Tokiu būdu galima įsigyti reikalingą daiktą neturint didelio pradinio kapitalo ar ilgalaikių finansinių įsipareigojimų. Dar vienas būdas – planuoti didesnius pirkinius iš anksto, taip išvengiant skubotų sprendimų ir geriau įvertinant savo finansines galimybes.
Technologijų ir ekonomikos įtaka vartojimui
Technologijų plėtra ir nuolat atnaujinamos prekių linijos skatina vartotojus dažniau atnaujinti turimus įrenginius. Prekybininkai reaguoja – siūloma įvairių lizingo, nuomos ar „mainyk–pirk“ paslaugų. Vartotojai taip įtraukiami į nuolatinio atsinaujinimo ciklą. Ekonomistai pastebi, kad toks vartojimo modelis ne tik didina asmeninių finansų nestabilumą, bet ir skatina perteklinį vartojimą.
Kita vertus, kai kuriems žmonėms pirkimas išsimokėtinai leidžia greičiau prisitaikyti prie naujų darbo ar mokymosi iššūkių, ypač kai būtina greitai įsigyti kompiuterį ar kitą būtiną įrenginį. Tokiomis aplinkybėmis lizingas ar kitos išsimokėjimo paslaugos tampa naudingu sprendimu, jei įsipareigojimai nesikaupia neapgalvotai.
Teisiniai aspektai ir vartotojų teisės
Visos išsimokėtinai sudaromos pirkimo sutartys yra griežtai reglamentuojamos teisės aktų. Vartotojai turi teisę gauti visą informaciją apie palūkanas, mokesčius, grąžinimo ir sutarties nutraukimo sąlygas. Neretai gyventojai neatidžiai perskaito sutartis, todėl vėliau susiduria su nenumatytais įsipareigojimais. Vartotojų teisių gynėjai ragina visada išsamiai įvertinti visus dokumentus, o kilus abejonių – konsultuotis su specialistais.
Pastebima, kad vartotojų sąmoningumas auga, tačiau vis dar pasitaiko atvejų, kai žmonės pasirašo sutartis, neįsigilinę į jų sąlygas. Ypač svarbu atkreipti dėmesį į galimas netesybas, jei vėluojama ar nesumokama įmoka – palūkanos už pradelstą laiką gali būti itin didelės.
Situacijos vertinimas priklauso nuo individualių aplinkybių
Ar verta pirkti išsimokėtinai, priklauso nuo asmeninių poreikių, finansinės padėties ir gebėjimo laikytis planų. Vieniems tai tampa galimybe greičiau įsigyti kokybišką daiktą, kitiems – papildomu iššūkiu valdant asmeninius finansus. Svarbiausia – kiekvieną kartą įvertinti ne tik pageidaujamo daikto kainą, bet ir visus būsimus įsipareigojimus. Tik tuomet galima atsakyti, ar pirkimas išsimokėtinai bus naudingas sprendimas, ar taps ilgalaike našta.
