Lietuvos vartotojus vilioja vis gausesnis „cashback“ programų pasirinkimas – nuo bankų siūlomų lojalumo sistemų iki tarptautinių platformų ar nuolaidų programėlių. Kiekvieną savaitę socialiniuose tinkluose ar bankų naujienlaiškiuose pasirodo žinutės apie galimybę atgauti dalį išleistų pinigų vos už kelis paspaudimus. Dažnas susigundo, tačiau ar iš tiesų šios programos leidžia realiai sutaupyti, ar tai tik dar viena rinkodaros priemonė, verčianti išleisti daugiau?
„Cashback“ principas: kaip veikia pinigų grąžinimo programos
Pinigų grąžinimo (angl. cashback) principas pirkėjams iš pirmo žvilgsnio atrodo paprastas: apsipirkus tam tikrose parduotuvėse ar naudojantis specialiomis nuorodomis, atgal gaunama tam tikra procentinė dalis išleistos sumos. Vidutinė grąžinama suma dažniausiai svyruoja nuo 0,5 iki 5 proc., bet kai kurie pasiūlymai siekia ir 10 proc. ar daugiau.
Programos dažniausiai veikia dviem principais: tiesiogiai, kai banko ar kredito kortelės turėtojui automatiškai grąžinama dalis pinigų už tam tikras prekes ar paslaugas, arba netiesiogiai – per internetines platformas (pvz., „Letyshops“, „TopCashback“, „Bonusway“), kurios leidžia per jas apsipirkti įvairiose e. parduotuvėse.
„Cashback“ platformų veikimas, iš esmės, pagrįstas komisiniais iš prekybininkų. Platforma atveda klientą pardavėjui, už tai gauna dalį sumos ir dalį jos sugrąžina pirkėjui. Pardavėjai tokiu būdu siekia padidinti apyvartą ir pritraukti naujų klientų, o pirkėjai – sutaupyti.
Ekonominis efektas: realios santaupos ar savęs apgaudinėjimas?
Teoriškai „cashback“ sistema iš tiesų leidžia susigrąžinti dalį išlaidų. Net ir 2 proc. nuo kasdienio apsipirkimo ilgainiui gali virsti kelių dešimčių ar šimtų eurų suma per metus. Tačiau ekonomistai pastebi, kad šių programų efektyvumas priklauso nuo vartotojo įpročių.
Dažnas pirkėjas, susiviliojęs „grąžinamais pinigais“, pasirenka brangesnę prekę ar netgi perka tai, ko iš tikrųjų nereikia, tik tam, kad pasinaudotų nuolaida. Tokiu atveju sutaupyti nepavyksta – priešingai, išlaidos išauga. Be to, kai kurios programos turi slaptų niuansų: grąžinamas procentas skaičiuojamas tik nuo prekių kainos be mokesčių ar pristatymo, o minimalūs išmokėjimo limitai apsunkina realų atsiėmimą.
Lietuvos bankų asociacijos duomenimis, pernai šalies gyventojai, naudodamiesi kreditinėmis ir debetinėmis kortelėmis su „cashback“ galimybe, bendrai atgavo apie 12 mln. eurų. Kita vertus, analitikai pabrėžia, kad tai sudaro vos keliasdešimt centų vidutiniam vartotojui per mėnesį, tad didžiulės finansinės naudos tikėtis neverta.
Psichologinis poveikis: lojalumo pinklės ir impulsiniai pirkiniai
Psichologai įspėja, kad „cashback“ programos ne tik skatina lojalumą konkretiems prekės ženklams ar pardavėjams, bet ir dažnai paskatina impulsyvų apsipirkimą. Pasiūlymas „susigrąžinti 5 proc.“ daugeliui sukelia norą išleisti daugiau – atrodo, kad pirkinys tampa prasmingesnis ir „naudingesnis“. Tokiu būdu pardavėjai ne tik išlaiko klientą, bet ir padidina jo krepšelio vertę.
Tyrimai rodo, kad net ir žinodami apie šį psichologinį efektą, vartotojai sunkiai atsispiria pagundai „pasinaudoti galimybe“. Tai ypač ryšku per didžiąsias nuolaidų akcijas ar šventinius sezonus, kai „cashback“ procentai išauga dvigubai ar net trigubai.
Saugumo ir privatumo iššūkiai
Ne kiekvienas vartotojas įsigilina, ką iš tiesų reiškia registracija „cashback“ platformoje. Dažnai duodama sutikimą tvarkyti pirkimo istoriją, analizuoti pirkėjo elgesį, kaupti asmeninius duomenis. Kai kurios platformos reikalauja pateikti net banko sąskaitų informaciją, kad galėtų atlikti išmokas.
Kibernetinio saugumo specialistai įspėja: būtina atsargiai vertinti mažai žinomų ar neaiškių platformų pasiūlymus, o prieš įvedant asmeninius duomenis – pasidomėti, ar platforma turi reikiamus sertifikatus ir patikimą reputaciją. Priešingu atveju galima susidurti su duomenų nutekėjimo ar sukčiavimo rizika.
Rinkos tendencijos ir ateities perspektyvos
Lietuvoje pastebimai daugėja bankų, kurie į lojalumo programas įtraukia „cashback“ funkciją. Šią paslaugą siūlo ne tik didieji bankai, bet ir fintech sektoriaus žaidėjai. Taip pat populiarėja tarptautinės platformos, leidžiančios rinkti grąžinimus globaliose e. parduotuvėse.
Prekybininkai vis dažniau bendradarbiauja su „cashback“ programomis, nes mato jų potencialą skatinti pakartotinius pirkimus. Tuo tarpu vartotojai tampa vis sąmoningesni ir pradeda vertinti ne tik tiesiogines nuolaidas, bet ir papildomą naudą – pavyzdžiui, galimybę sukauptus grąžinimus iškeisti į dovanų korteles ar paramą labdarai.
Nepaisant augančio populiarumo, kai kurie analitikai pranašauja, kad „cashback“ programų rinkoje išliks tik patikimiausi žaidėjai. Vartotojų lūkesčiai kyla – jie ieško ne tik didesnių grąžinimų, bet ir skaidrumo, paprasto naudojimosi, saugumo.
Kiek iš tiesų verta dalyvauti „cashback“ programose?
Galimybė susigrąžinti dalį pinigų už kasdienius pirkinius atrodo patraukliai. Vis dėlto „cashback“ nauda priklauso nuo to, kaip vartotojas valdo savo išlaidas ir ar nesusivilioja bereikalingais pirkiniais. Tai gali būti papildoma paskata taupyti ir planuoti pirkinius, tačiau tik tuo atveju, jei išvengiama psichologinių pinklių ir nepasiduodama rinkodaros triukams.
Svarbiausia suprasti, kad „cashback“ nėra būdas praturtėti – tai veikiau simbolinė premija už lojalumą ar apdairų elgesį. Prieš prisijungiant prie bet kurios programos verta atidžiai įsivertinti jos sąlygas, įvertinti asmens duomenų saugumą ir būti sąmoningam pirkėju. Nors „cashback“ programos žada sutaupyti, tikrasis laimėjimas slypi gebėjime išmintingai valdyti savo finansus ir išlikti kritiškam vartotojui.
