Lietuviai pastaraisiais metais vis dažniau renkasi keliauti ne tik atostogauti, bet ir dirbti, lankyti šeimą ar dalyvauti tarptautiniuose renginiuose. Lietuvos draudikų asociacijos duomenimis, 2023 m. užsienio kelionių skaičius viršijo priešpandeminį lygį. Tačiau kartu su džiuginančiais kelionių augimo skaičiais, kelionių ekspertai pastebi ir didesnį susidomėjimą kelionės draudimu. Visgi tarp dažnai keliaujančių lietuvių vis dar kyla klausimų – ar verta nuolat investuoti į draudimą, jei kelionės tapo įprasta gyvenimo dalimi?
Statistika: netikėti atvejai dažnėja
Kelionių draudimo poreikį dažnai lemia ne tik objektyvi rizika, bet ir asmeninė patirtis. Draudikai skaičiuoja, kad dažnai keliaujantiems – ypač vykstantiems į Aziją, Afriką ar Ameriką – rizikų spektras platesnis nei tiems, kurie atostogauja Europos Sąjungos šalyse. Remiantis ERGO draudimo statistika, pernai net 18 proc. visų išmokų buvo išmokėta dėl medicininių išlaidų, patirtų už Europos ribų. Europoje dažniausiai susiduriama su bagažo praradimu, vėluojančiais skrydžiais ar vagystėmis.
Kaip pažymi draudimo rinkos ekspertai, bent vienas iš keturių dažnai keliaujančių asmenų yra bent kartą susidūręs su atveju, kai kelionės draudimas būtų padėjęs sumažinti nuostolius ar nesugadinti kelionės. Tai – ne tik lūžusi koja slidinėjant Alpėse, bet ir atidėtas skrydis, dėl kurio prarandamas kito maršruto bilietas ar svarbus susitikimas.
Ar pakanka Europos sveikatos draudimo kortelės?
Lietuvos gyventojai, keliaujantys po Europą, dažnai pasikliauja Europos sveikatos draudimo kortele (ESDK). Tačiau specialistai perspėja – ESDK negarantuoja visų paslaugų bei nepadengia papildomų išlaidų, tokių kaip paciento priemokos, transportavimas į Lietuvą ar privataus gydytojo paslaugos. Pavyzdžiui, patyrus traumą Prancūzijos Alpėse, valstybė padengia tik bazinę gydymo kainą, tačiau už sraigtasparnio paslaugą ar repatriaciją teks mokėti pačiam.
Dar didesnė rizika kyla keliaujant už Europos ribų – net ir nesunki medicininė pagalba JAV ar Kanadoje be draudimo gali kainuoti tūkstančius eurų. Tokiais atvejais kelionių draudimas tampa finansinio saugumo garantu.
Abonementai ir nuolatinis draudimas
Kelionių draudimo bendrovės siūlo įvairias ilgalaikes arba daugkartines draudimo sutartis. Populiarūs metiniai kelionių draudimo abonementai, leidžiantys neribotai keliauti per metus, nurodant maksimalią vienos kelionės trukmę (dažniausiai 30 ar 45 dienos). Tokia paslauga ypač atitinka verslo keliautojų, nuotolinių darbuotojų ar nuolat keliaujančių laisvalaikio turistų poreikius.
Klientas, turintis metinį draudimą, gali nesirūpinti kiekvienos kelionės dokumentais ir apsauga – sutartis galioja automatiškai, nereikia atskirai pirkti draudimo kiekvienai naujai kelionei. Draudikai pastebi, kad metinių sutarčių populiarumas kasmet auga, o nuolatiniai klientai gauna papildomų nuolaidų ar platesnį draudimo apsaugos paketą.
Kaina ir draudimo apimtis: ar iš tiesų brangu?
Vienas dažniausių argumentų prieš nuolatinį draudimą – papildomos išlaidos. Tačiau draudimo bendrovių skaičiavimai rodo, kad dažnai keliaujantiems metinis draudimas dažnai atsiperka keliskart. Pavyzdžiui, viena kelionė į Europos šalį savaitei gali kainuoti 10–20 eurų, o metinis draudimas su plačia apsauga – 60–100 eurų. Net ir keliaujant 4–5 kartus per metus, metinis sprendimas yra pigesnis.
Vertinant kainą, svarbu nesusigundyti tik pigiausiu variantu – ribota apsauga gali nepadengti realių išlaidų. Rekomenduojama rinktis draudimo polisą, kuris apima ne tik medicinines išlaidas, bet ir civilinę atsakomybę, bagažo draudimą, kelionės atšaukimo ar vėlavimo rizikas. Dažnai keliaujant, ypač jungiant kelis skrydžius, šios rizikos tampa itin aktualios.
Mitai apie “nereikalingą” draudimą: patirtis rodo priešingai
Lietuviai vis dar dažnai mano, kad draudimas – nereikalinga biurokratinė išlaidas, ypač jei iki šiol su rimtais incidentais nesusidūrė. Vis dėlto draudimo bendrovių praktika rodo, kad dažnai keliaujant užtenka vienos netikėtos situacijos, kad nuostoliai keliskart viršytų sumą, kurią per metus sumokėtumėte už draudimą.
Kelionių draudimas taip pat gali sutaupyti daug laiko ir nervų – susidūrus su problemomis užsienyje profesionali pagalba ir aiški procedūra leidžia greičiau spręsti problemas, o ne ieškoti informacijos savarankiškai. Draudimo kompanijos dažnai teikia pagalbą visą parą, organizuoja gydymą ir padeda spręsti logistikos klausimus.
Vis daugiau keliautojų renkasi apsaugą
Pasaulyje pastebimos tendencijos rodo, kad po pandemijos žmonės labiau vertina saugumą ir stabilumą. Lietuvių požiūris taip pat pamažu keičiasi – ypač tarp jaunimo, kuris dažnai keliauja savarankiškai ir renkasi platesnius maršrutus. Draudimo bendrovės prognozuoja, kad per artimiausius kelerius metus metinių kelionių draudimo sutarčių skaičius Lietuvoje dar labiau didės.
Nepriklausomai nuo kelionių dažnumo ar krypties, finansinė apsauga keliaujant užtikrina ne tik ramybę, bet ir padeda išvengti nemalonių staigmenų, kurios gali apkartinti net ir geriausią nuotykį. Nors kelionių draudimas vis dar laikomas neprivalomu, vis daugiau keliautojų įvertina jo naudą ir renkasi ne rizikuoti, o pasirūpinti savo saugumu iš anksto.
