Ekonominė įtampa, auganti infliacija ir neramumai pasaulio rinkose vis dažniau verčia gyventojus permąstyti savo finansinius įpročius. Ilgą laiką grynieji pinigai buvo laikomi saugiausia santaupų forma, suteikiančia nepriklausomybę nuo bankų ir leidžiančia lengvai pasiekti lėšas. Tačiau šiandien toks pasirinkimas kelia vis daugiau klausimų – ar tikrai grynieji išliko saugia ir racionalia alternatyva?
Infliacija – pinigų vertės mažėjimas
Pagrindinis veiksnys, kodėl ekspertai skeptiškai vertina grynųjų laikymą namuose, – infliacija. Per pastaruosius kelerius metus kainų augimas tapo bene ryškiausiu ekonominiu veiksniu. Lietuvos statistikos departamento duomenimis, 2023 metais metinė infliacija viršijo 18 proc. Tai reiškia, kad per metus už tuos pačius pinigus įmanoma įsigyti žymiai mažiau prekių ir paslaugų, nei prieš dvylika mėnesių. Laikant pinigus grynaisiais, jų perkamoji galia nuolat mažėja. Skirtingai nei indėliai ar kitos investicijos, grynieji nesukaupia palūkanų ar kitų pajamų, todėl infliacijos akivaizdoje tiesiog praranda vertę.
Saugumo dilema – ar grynieji tikrai saugūs?
Emocinė ramybė, kurią suteikia galimybė bet kada pasiekti santaupas, dažnai laikoma svarbiu argumentu. Vis dėlto, realybėje grynieji yra pažeidžiami: jie gali būti pavogti, pamesti, sugadinti gaisro ar kitų nelaimių metu. Nors draudimo bendrovės siūlo turto draudimą, nuostolių atlyginimas dėl grynųjų praradimo dažnai ribotas ar netaikomas. Statistikos duomenimis, pastaraisiais metais Lietuvoje užfiksuota nemažai vagysčių iš gyvenamųjų namų, kur pagrindinis grobis – grynieji pinigai. Tokie atvejai parodo, kad laikyti dideles sumas namuose – rizikinga.
Bankų paslaugos ir jų alternatyvos
Per pastarąjį dešimtmetį bankų paslaugos tapo prieinamesnės bei patogesnės. Internetinės bankininkystės, mobiliųjų programėlių, mokėjimo kortelių plėtra leidžia patogiai valdyti pinigus, atlikti pavedimus, sekti išlaidas. Didžioji dauguma bankų siūlo indėlius, už kuriuos mokamos palūkanos. Nors šiuo metu palūkanų normos nėra itin aukštos, indėliai apsaugoti valstybės draudimu iki 100 tūkst. eurų. Tai suteikia papildomą saugumo jausmą ir garantiją, kurios negali suteikti grynieji.
Kita vertus, daliai žmonių bankų paslaugos vis dar kelia nepasitikėjimą – baiminamasi sisteminių klaidų, bankų griūties ar duomenų saugumo spragų. Tačiau realybėje tokių įvykių tikimybė Lietuvoje yra minimali, o priežiūros institucijos taiko griežtas taisykles bei nuolat tikrina finansų įstaigų veiklą.
Kasdienio gyvenimo poreikiai ir pokyčiai
Skaitmeninės ekonomikos plėtra keičia ir kasdienius atsiskaitymo įpročius. Daugumoje parduotuvių, kavinių ar paslaugų vietų užtenka turėti tik banko kortelę ar net tik išmanųjį telefoną. Statistika rodo, kad grynųjų poreikis kasmet mažėja, ypač tarp jaunesnės kartos. Lietuvos banko duomenimis, daugiau nei 70 proc. gyventojų kasdien naudoja bekontakčius atsiskaitymo būdus.
Gyventojams, kurie renkasi laikyti santaupas grynaisiais „juodai dienai“, ekspertai dažnai rekomenduoja subalansuotą požiūrį – nedidelę sumą laikyti nenumatytiems atvejams, tačiau didžiąją dalį lėšų saugoti banke ar investuoti kitais būdais. Tai leidžia išlaikyti tiek likvidumą, tiek ir turto saugumą.
Apgalvotos alternatyvos – investicijos ir indėliai
Be tradicinių bankų indėlių, gyventojams prieinamos ir kitos alternatyvos: investiciniai fondai, obligacijos, akcijos ar net nekilnojamasis turtas. Nors šios priemonės susijusios su didesne rizika, ilgalaikėje perspektyvoje jos leidžia apsaugoti pinigus nuo infliacijos ir uždirbti papildomų pajamų. Ypač populiarėja ir trumpalaikiai taupymo produktai, kuriuos siūlo tiek komerciniai bankai, tiek kredito unijos.
Lietuvos finansų rinkos dalyviai pastebi, kad vis daugiau gyventojų aktyviai domisi investavimu, konsultuojasi su finansų patarėjais, ieško informacijos apie įvairius taupymo būdus. Toks pokytis rodo augantį finansinį raštingumą ir norą efektyviau valdyti savo santaupas.
Psichologinis aspektas – įprotis ar racionalus pasirinkimas?
Nepaisant visų ekonominių argumentų, daliai žmonių laikyti pinigus grynaisiais – sunkiai atsisakomas įprotis. Vyresnio amžiaus gyventojai, patyrę bankų krizes ar valiutos keitimo procesus, gryniesiems suteikia ypatingą reikšmę. Tačiau jaunesni žmonės dažniau pasitiki skaitmeniniais sprendimais, vertina galimybę stebėti savo išlaidas realiu laiku, planuoti biudžetą ir investuoti.
Psichologai atkreipia dėmesį, kad laikyti grynuosius „po pagalve“ dažnai lemia baimė netekti kontrolės ar nepasitikėjimas institucijomis. Tačiau ilgainiui toks elgesys dažniausiai neatitinka realių finansinių interesų – santaupos neauga, o jų vertė nuolat mažėja.
Technologijų įtaka: ar ateitis – visiškai bekontaktė?
Skaitmeninės pinigų valdymo priemonės vis labiau keičia tradicinius įpročius. Lietuvoje nuolat plečiamas bankomatų tinklas, diegiamos naujos mokėjimo platformos, didėja elektroninių piniginių pasirinkimas. Net vyresnio amžiaus gyventojai vis dažniau naudojasi mobiliosiomis programėlėmis ir kortelėmis. Visa tai keičia požiūrį į pinigų laikymą, didina patogumą ir skatina atsisakyti grynųjų pinigų.
Nors visiškai atsisakyti grynųjų dar anksti, vis daugiau ekspertų sutaria – laikyti dideles pinigų sumas namuose nėra nei ekonomiškai, nei praktiškai pagrįsta. Infliacija, saugumo rizikos ir patogios alternatyvos lemia, kad šis įprotis pamažu tampa praeities reliktu. Pinigų „po pagalve“ laikymo tradicija, atrodo, užleidžia vietą šiuolaikiškesnėms ir saugesnėms santaupų tvarkymo formoms.
