Patarimai 8 spalio, 2025 4 min. skaitymo

Ar visada verta pirkti per „juodąjį penktadienį“?

Lapkričio pabaiga kasmet tampa tikru pirkimo maratonu – „juodasis penktadienis“ Lietuvoje ir visame pasaulyje vilioja masinėmis nuolaidomis, ilgėjančiomis eilių prie parduotuvių ir rekordiniais pardavimų rezultatais. Nors šis iš JAV atkeliavęs apsipirkimo vajus jau tapo neatskiriama mūsų vartojimo kultūros dalimi, vis daugiau diskusijų kyla apie tai, ar visada verta pasiduoti reklamų spaudimui ir ar nuolaidos – tikros.

juodasis penktadienis

Nuolaidos – ne visada tokios, kokias matome

Pastaraisiais metais vis daugiau pirkėjų pastebi, kad „juodojo penktadienio“ metu taikomos nuolaidos dažnai nėra tokios dosnios, kaip skelbiama. Lietuvos vartotojų teisių gynėjai kasmet primena, kad kai kurie prekybininkai, ruošdamiesi akcijoms, dirbtinai padidina prekių kainas, o paskui jas „nuleidžia“, taip sudarydami didesnės nuolaidos įspūdį.

Vartotojų teisių apsaugos tarnybos duomenimis, tokios praktikos nėra retenybė – kasmet fiksuojama dešimtys pažeidimų. Kai kurie pirkėjai, įsigiję prekių per „juodąjį penktadienį“, vėliau pastebi, kad vos prieš savaitę ar dvi tos pačios prekės kainavo panašiai arba net pigiau. Tokia situacija ypač dažna elektronikos ar aprangos sektoriuose, kur kainų svyravimai – kasdienybė.

Impulsyvus pirkimas ir psichologinės gudrybės

„Juodasis penktadienis“ dažnai išnaudoja pagrindinius vartotojų elgsenos dėsnius – ribotą laiką, masinį šurmulį, skambius šūkius apie neva nepakartojamą progą. Psichologai atkreipia dėmesį, kad trumpalaikės akcijos sukelia „praleistos galimybės baimę“ (angl. FOMO – fear of missing out), todėl žmonės linkę pirkti net to, ko iš tiesų nereikia.

Lietuvos banko atliktas tyrimas atskleidė, kad net 40 proc. šalies gyventojų per didžiąsias nuolaidas įsigyja prekių, kurių neplanavo ar kurių realiai nereikia. Dažnai vėliau tokius pirkinius tenka grąžinti ar ilgai laikyti nenaudojamus. Prekybininkų naudojami triukai – išryškintos senosios kainos, ribotas prekės kiekis, laikrodžiai, skaičiuojantys nuolaidos laiką – veikia daugumą pirkėjų, net ir suvokiančių apie šias gudrybes.

Ar visada pigiau internete?

Interneto parduotuvės ypač aktyviai prisijungia prie „juodojo penktadienio“ tendencijų. Daugelis pirkėjų įsitikinę, kad būtent internete galima rasti geriausių pasiūlymų. Tačiau kainų palyginimo portalų duomenys rodo, kad situacija nevienareikšmė: nemažai prekių „didžiųjų nuolaidų“ metu kainuoja tiek pat, kiek ir įprastą sezoną, o kai kurios net brangsta dėl išaugusios paklausos.

Ekspertai pataria prieš apsiperkant patikrinti kainų istoriją per pastaruosius kelis mėnesius – dažnai paaiškėja, kad „juodojo penktadienio“ nuolaida tėra įprasta akcija, tik geriau išreklamuota. Be to, kai kurie užsienio elektronikos gigantai per šventinių nuolaidų savaitę dirbtinai riboja populiariausias prekes, tad pirkėjai, užuot gavę išsvajotą nuolaidą, priversti rinktis brangesnes alternatyvas.

Tvarumo iššūkis ir atsakingas vartojimas

„Juodasis penktadienis“ nuolat kritikuojamas ir dėl skatinamo perteklinio vartojimo. Aplinkosaugininkai pabrėžia, kad masinis apsipirkimas daro reikšmingą poveikį aplinkai – didėja atliekų kiekis, auga pervežimų skaičius, o daug prekių galiausiai tampa nereikalingos. Pastaraisiais metais Lietuvoje daugėja alternatyvių iniciatyvų – skatinama rinktis „Žaliąjį penktadienį“, pirkti tik reikalingus daiktus ar remti vietinius gamintojus.

Tvarumo tendencijos įgauna pagreitį ir tarp didžiųjų prekybininkų – kai kurios parduotuvės lapkričio pabaigoje renkasi ne siūlyti nuolaidas, o dalį pelno skiria labdarai ar socialiniams projektams. Tokios iniciatyvos aiškiai rodo pokytį – vis daugiau žmonių ima abejoti besaikio vartojimo nauda.

Pirkėjo atsakomybė – pagrindinis veiksnys

Galiausiai sprendimas, pirkti ar ne per „juodąjį penktadienį“, priklauso nuo paties pirkėjo. Ekspertai primena, kad iš anksto sudarytas pirkinių sąrašas, objektyvus kainų palyginimas ir kritiškas požiūris į reklamą leidžia išvengti impulsyvių sprendimų. Jei per „juodąjį penktadienį“ pavyksta įsigyti tikrai reikalingą daiktą pigiau – tai gali būti naudinga. Tačiau pasiduoti masinei reklamai ir įsigyti prekę tik todėl, kad „dabar pigiau“, verta ne visada.

Per pastaruosius metus matyti aiški tendencija – pirkėjai tampa sąmoningesni, dažniau vertina ne tik kainą, bet ir kokybę, prekių kilmę, tvarumą. „Juodasis penktadienis“ daugeliui vis dar siejasi su įspūdingomis nuolaidomis ir galimybe sutaupyti, tačiau pernelyg dažnai šios vilionės tėra iliuzija, kurios kaina – nereikalingi pirkiniai ir nusivylimas. O galbūt didžiausia nuolaida – gebėjimas atsispirti pagundai ir pirkti tik tai, ko iš tiesų reikia.

Kiti naudingi straipsniai

Ar verta turėti finansinį konsultantą ilgam laikui? Patarimai
12 spalio, 2025

Ar verta turėti finansinį konsultantą ilgam laikui?

Lietuvos gyventojų finansinis raštingumas auga, tačiau daugumai vis dar kyla klausimų, kaip efektyviai planuoti savo asmeninius finansus, investuoti ir užtikrinti finansinį saugumą ateityje. Ilgalaikis bendradarbiavimas su finansiniu konsultantu tampa vis dažnesniu pasirinkimu, nors skeptikų nestinga – ar tikrai verta nuolat mokėti už tokias paslaugas, kai informacijos apie investavimą ir taupymą gausu internete? Kas yra nuolatinis […]

Skaityti plačiau
Privatus asmuo suteikia paskolas Rekomenduojama
30 gegužės, 2025

Privatus asmuo suteikia paskolas

Lietuvoje augant alternatyvių finansavimo šaltinių poreikiui, vis daugiau gyventojų domisi paskolomis, kurias teikia ne bankai ar kredito įstaigos, o privatūs asmenys. Ši finansavimo forma gali būti patraukli tiek skolininkams, siekiantiems greitesnių ir lankstesnių sąlygų, tiek investuotojams, norintiems diversifikuoti savo kapitalą. Paskolos skaičiuoklė [paskolos_skaiciuokle] Kaip privatus asmuo suteikia paskolas? Privatus asmuo suteikia paskolas tiesiogiai kitam asmeniui […]

Skaityti plačiau
Kaip atsikratyti skolų ir išlikti motyvuotam? Patarimai
26 lapkričio, 2025

Kaip atsikratyti skolų ir išlikti motyvuotam?

Finansinių įsipareigojimų našta Lietuvoje kasmet auga – gyventojai ne tik dažniau ima paskolas, bet ir susiduria su sunkumais jas grąžinant. Kreditų biuro „Creditinfo Lietuva“ duomenimis, šiuo metu skolų turi per pusę milijono šalies gyventojų. Negrąžintos paskolos, vėluojantys apmokėti komunaliniai mokesčiai, vartojimo kreditai – finansinės problemos dažnai perauga į chronišką stresą ir netgi skatina savigraužą. Vis […]

Skaityti plačiau