Patarimai 8 spalio, 2025 4 min. skaitymo

Ar visada verta pirkti per „juodąjį penktadienį“?

Lapkričio pabaiga kasmet tampa tikru pirkimo maratonu – „juodasis penktadienis“ Lietuvoje ir visame pasaulyje vilioja masinėmis nuolaidomis, ilgėjančiomis eilių prie parduotuvių ir rekordiniais pardavimų rezultatais. Nors šis iš JAV atkeliavęs apsipirkimo vajus jau tapo neatskiriama mūsų vartojimo kultūros dalimi, vis daugiau diskusijų kyla apie tai, ar visada verta pasiduoti reklamų spaudimui ir ar nuolaidos – tikros.

juodasis penktadienis

Nuolaidos – ne visada tokios, kokias matome

Pastaraisiais metais vis daugiau pirkėjų pastebi, kad „juodojo penktadienio“ metu taikomos nuolaidos dažnai nėra tokios dosnios, kaip skelbiama. Lietuvos vartotojų teisių gynėjai kasmet primena, kad kai kurie prekybininkai, ruošdamiesi akcijoms, dirbtinai padidina prekių kainas, o paskui jas „nuleidžia“, taip sudarydami didesnės nuolaidos įspūdį.

Vartotojų teisių apsaugos tarnybos duomenimis, tokios praktikos nėra retenybė – kasmet fiksuojama dešimtys pažeidimų. Kai kurie pirkėjai, įsigiję prekių per „juodąjį penktadienį“, vėliau pastebi, kad vos prieš savaitę ar dvi tos pačios prekės kainavo panašiai arba net pigiau. Tokia situacija ypač dažna elektronikos ar aprangos sektoriuose, kur kainų svyravimai – kasdienybė.

Impulsyvus pirkimas ir psichologinės gudrybės

„Juodasis penktadienis“ dažnai išnaudoja pagrindinius vartotojų elgsenos dėsnius – ribotą laiką, masinį šurmulį, skambius šūkius apie neva nepakartojamą progą. Psichologai atkreipia dėmesį, kad trumpalaikės akcijos sukelia „praleistos galimybės baimę“ (angl. FOMO – fear of missing out), todėl žmonės linkę pirkti net to, ko iš tiesų nereikia.

Lietuvos banko atliktas tyrimas atskleidė, kad net 40 proc. šalies gyventojų per didžiąsias nuolaidas įsigyja prekių, kurių neplanavo ar kurių realiai nereikia. Dažnai vėliau tokius pirkinius tenka grąžinti ar ilgai laikyti nenaudojamus. Prekybininkų naudojami triukai – išryškintos senosios kainos, ribotas prekės kiekis, laikrodžiai, skaičiuojantys nuolaidos laiką – veikia daugumą pirkėjų, net ir suvokiančių apie šias gudrybes.

Ar visada pigiau internete?

Interneto parduotuvės ypač aktyviai prisijungia prie „juodojo penktadienio“ tendencijų. Daugelis pirkėjų įsitikinę, kad būtent internete galima rasti geriausių pasiūlymų. Tačiau kainų palyginimo portalų duomenys rodo, kad situacija nevienareikšmė: nemažai prekių „didžiųjų nuolaidų“ metu kainuoja tiek pat, kiek ir įprastą sezoną, o kai kurios net brangsta dėl išaugusios paklausos.

Ekspertai pataria prieš apsiperkant patikrinti kainų istoriją per pastaruosius kelis mėnesius – dažnai paaiškėja, kad „juodojo penktadienio“ nuolaida tėra įprasta akcija, tik geriau išreklamuota. Be to, kai kurie užsienio elektronikos gigantai per šventinių nuolaidų savaitę dirbtinai riboja populiariausias prekes, tad pirkėjai, užuot gavę išsvajotą nuolaidą, priversti rinktis brangesnes alternatyvas.

Tvarumo iššūkis ir atsakingas vartojimas

„Juodasis penktadienis“ nuolat kritikuojamas ir dėl skatinamo perteklinio vartojimo. Aplinkosaugininkai pabrėžia, kad masinis apsipirkimas daro reikšmingą poveikį aplinkai – didėja atliekų kiekis, auga pervežimų skaičius, o daug prekių galiausiai tampa nereikalingos. Pastaraisiais metais Lietuvoje daugėja alternatyvių iniciatyvų – skatinama rinktis „Žaliąjį penktadienį“, pirkti tik reikalingus daiktus ar remti vietinius gamintojus.

Tvarumo tendencijos įgauna pagreitį ir tarp didžiųjų prekybininkų – kai kurios parduotuvės lapkričio pabaigoje renkasi ne siūlyti nuolaidas, o dalį pelno skiria labdarai ar socialiniams projektams. Tokios iniciatyvos aiškiai rodo pokytį – vis daugiau žmonių ima abejoti besaikio vartojimo nauda.

Pirkėjo atsakomybė – pagrindinis veiksnys

Galiausiai sprendimas, pirkti ar ne per „juodąjį penktadienį“, priklauso nuo paties pirkėjo. Ekspertai primena, kad iš anksto sudarytas pirkinių sąrašas, objektyvus kainų palyginimas ir kritiškas požiūris į reklamą leidžia išvengti impulsyvių sprendimų. Jei per „juodąjį penktadienį“ pavyksta įsigyti tikrai reikalingą daiktą pigiau – tai gali būti naudinga. Tačiau pasiduoti masinei reklamai ir įsigyti prekę tik todėl, kad „dabar pigiau“, verta ne visada.

Per pastaruosius metus matyti aiški tendencija – pirkėjai tampa sąmoningesni, dažniau vertina ne tik kainą, bet ir kokybę, prekių kilmę, tvarumą. „Juodasis penktadienis“ daugeliui vis dar siejasi su įspūdingomis nuolaidomis ir galimybe sutaupyti, tačiau pernelyg dažnai šios vilionės tėra iliuzija, kurios kaina – nereikalingi pirkiniai ir nusivylimas. O galbūt didžiausia nuolaida – gebėjimas atsispirti pagundai ir pirkti tik tai, ko iš tiesų reikia.

Kiti naudingi straipsniai

Kaip tvarkytis su finansiniais nesutarimais šeimoje? Patarimai
3 spalio, 2025

Kaip tvarkytis su finansiniais nesutarimais šeimoje?

Nesutarimai dėl pinigų – viena dažniausių konfliktų priežasčių šeimose. Santykiai, kurie grindžiami meile ir pasitikėjimu, kartais subyra dėl nesutarimų, kaip valdyti biudžetą, kam skirti daugiau lėšų ar kaip planuoti ateitį. Finansiniai klausimai paliečia ne tik poras, bet ir vaikus, todėl sprendžiant juos svarbu ieškoti bendrų sprendimų ir išlikti atviriems pokalbiui. Pagrindinės nesutarimų priežastys Dažniausiai konfliktų […]

Skaityti plačiau
Ką reiškia tarptautinių agentūrų nustatomi reitingai Lietuvos bankams? Patarimai
16 rugsėjo, 2025

Ką reiškia tarptautinių agentūrų nustatomi reitingai Lietuvos bankams?

Tarptautinės reitingų agentūros kasmet pateikia vertinimus, kurie lemia ne tik didžiųjų finansų rinkų nuotaikas, bet ir vietinių bankų padėtį. Lietuvos bankų sektorius, kuris per pastarąjį dešimtmetį išgyveno spartų augimą ir svarbius struktūrinius pokyčius, nuolat stebimas tokių tarptautinių agentūrų kaip „Moody’s“, „Standard & Poor’s“ ar „Fitch Ratings“. Jų nustatomi reitingai atspindi šalies finansinių institucijų patikimumą, stabilumą […]

Skaityti plačiau
Kada skolintis – išmintingas sprendimas, o kada – klaida? Patarimai
5 lapkričio, 2025

Kada skolintis – išmintingas sprendimas, o kada – klaida?

Lietuvos gyventojų finansinis elgesys pastaraisiais metais keičiasi: augant vartojimo prekių kainoms ir būsto rinkos įkarščiui, skolinimasis tampa vis dažnesniu reiškiniu. Vis dėlto, greta galimybių skolintis atsiranda ir pavojų zona – neapdairiai pasirinktas įsipareigojimas gali tapti asmeninės finansinės krizės katalizatoriumi. Naudinga investicija ar neapgalvotas žingsnis? Skolinimosi priežastys dažnai skiriasi: vieni ima paskolas būstui, kiti – automobiliui, […]

Skaityti plačiau