Šiuolaikinėje visuomenėje, kur nuolat girdime apie investicijas, pasyvias pajamas ir „ankstyvą išėjimą į pensiją“, finansinės nepriklausomybės sąvoka dažnai susiaurinama iki skaičių – sąskaitose esančių eurų, …
Didėjantis gyvenimo tempas, infliacija ir nuolat kintanti ekonominė situacija verčia žmones vis dažniau susimąstyti apie asmeninį saugumą. Finansinė gerovė tampa ne tik prestižo, bet ir …
Nuolat besikeičiančioje ekonominėje aplinkoje vis daugiau lietuvių susimąsto, ar verta draustis. Draudimo bendrovės kasmet stebi augantį susidomėjimą tiek sveikatos, tiek gyvybės, tiek turto draudimu, tačiau …
Šeimų finansinė gerovė šiandien neišvengiamai siejama ne tik su bendromis pajamomis ar turto valdymu, bet ir su tarpusavio susitarimais, aiškiai nubrėžtomis piniginėmis ribomis. Vis dažniau …
Kasdienybė dažnai diktuoja greitą tempą ir skatina susitelkti į šios dienos rūpesčius. Vis dėlto vis daugiau žmonių Lietuvoje ima permąstyti savo prioritetus ir siekia išsiugdyti …
Vis daugiau lietuvių susiduria su klausimu, kiek asmeninių finansų valdymas reikalauja profesionalų pagalbos. Gyventojų investiciniai portfeliai auga, atsiranda naujų taupymo priemonių, skolinimosi sąlygos – vis …
Lietuvoje, kaip ir daugelyje kitų šalių, vartotojiški įpročiai sparčiai keičiasi. Parduotuvėse viliojantys pasiūlymai, nuolat auganti interneto prekyba ir socialinių tinklų įtaka lemia, kad vis daugiau …
Lietuviai vis dažniau kalba apie investicijas, asmeninius biudžetus, palūkanų normas ar infliaciją. Tačiau daugelio gyventojų finansinis sąmoningumas vis dar labai priklauso nuo įgimtų įpročių, o …
Dirbantieji pagal individualios veiklos pažymą, laisvai samdomi specialistai ar net kai kurie smulkieji verslininkai su nestabiliomis pajamomis susiduria nuolat. Vieną mėnesį – pelningas užsakymas ar …
Lietuvoje finansinio raštingumo trūkumas dažnai laikomas pagrindine priežastimi, kodėl žmonėms sunku kaupti pinigus. Tačiau vis daugiau tyrimų rodo, kad prie finansinių sunkumų prisideda ne tik …
