Lietuvoje vis garsiau kalbama apie moterų finansinės nepriklausomybės svarbą. Ekonominiai iššūkiai, besikeičianti darbo rinka ir didėjantis lyčių lygybės siekis atveria naujas galimybes, tačiau kartu išryškina ir giliai įsišaknijusias problemas. Statistikos departamento duomenimis, moterys sudaro daugiau nei pusę šalies gyventojų, bet jų finansinė padėtis dažnai išlieka trapiausia net ir sparčiai modernėjančioje visuomenėje.
Atlyginimų skirtumai vis dar ryškūs
Lietuvoje moterys uždirba vidutiniškai 12–15 procentų mažiau nei vyrai, nors aukštąjį išsilavinimą turi dažniau. Skirtumas ypač jaučiamas aukštesnėse pareigose ir sektoriuose, kuriuose vyrauja tradiciniai stereotipai. Dalis moterų renkasi mažiau apmokamas profesijas, pavyzdžiui, švietimo ar socialinės rūpybos srityje, kur atlyginimai mažesni dėl istoriškai susiformavusio požiūrio į „moterišką darbą“. Tuo tarpu technologijų, inžinerijos ar finansų sektoriuose, kur atlyginimai reikšmingai didesni, moterų dalis išlieka mažesnė.
Darbovietėse vis dar gajūs įsitikinimai, kad vadovaujančias pozicijas užimančios moterys gali būti mažiau lojalios ar produktyvios dėl šeimyninių įsipareigojimų. Tokia nuostata ne tik stabdo karjerą, bet ir lemia mažesnį pajamų augimą. Endrės, trisdešimtmetės finansų analitikės, patirtis tai iliustruoja: „Sprendžiant dėl paaukštinimo, vis dar girdžiu replikų apie galimą motinystės pertrauką ar šeimos planus, nors esu viena geriausių komandoje.“
Investavimas – dar neišnaudota niša
Nors pastaraisiais metais moterų, investuojančių į akcijas, nekilnojamąjį turtą ar kitus finansinius instrumentus, skaičius auga, šioje srityje jos vis dar sudaro mažumą. Tyrimai rodo, kad moterys dažniau nei vyrai linkusios taupyti ar rinktis saugesnius investavimo būdus, rečiau rizikuoja. Dažnai tai lemia ne tik finansinio raštingumo stoka, bet ir pasitikėjimo savimi trūkumas. Dauguma viešai prieinamų investicinių seminarų ar konsultacijų orientuotos į vyrų auditoriją, todėl moterys dažnai jaučiasi atskirtos.
Akivaizdu, kad didesnė moterų dalyvavimo finansų rinkose reikštų ne tik asmeninę, bet ir visos visuomenės gerovę. Daugėja iniciatyvų, skirtų moterims – investuotojoms, tačiau jų poveikis kol kas ribotas. Ekonomistė Inga Žilienė pastebi, kad edukacinės programos, skirtos būtent moterų finansiniam raštingumui stiprinti, galėtų esmingai pakeisti padėtį: „Moterims reikia ne tik žinių, bet ir bendruomenės palaikymo, sėkmės pavyzdžių.“
Darbo ir šeimos balansavimo dilema
Finansinė nepriklausomybė neatsiejama nuo galimybės savarankiškai pasirinkti gyvenimo kelią. Tačiau daugelis moterų vis dar susiduria su spaudimu derinti karjerą ir šeimą. Motinystės atostogos vis dar dažniausiai tampa moterų atsakomybe, o sugrįžus į darbo rinką jos dažnai susiduria su sumažėjusiomis galimybėmis. Dėl šių pertraukų moterų pensijų kaupimas ir ilgalaikės pajamos taip pat dažnai būna mažesni.
Lankstesnis darbo organizavimas, nuotolinio darbo galimybės bei vaikų priežiūros infrastruktūros plėtra galėtų sumažinti moterų patiriamus finansinius nuostolius. Tačiau daugelyje darboviečių tokie sprendimai įgyvendinami vangiai. Greta to, darbdaviai vis dar retai taiko papildomas programas, padedančias moterims grįžti į darbo rinką po ilgesnių pertraukų.
Diskriminacija ir stereotipai – ypač opi problema
Moterų finansinės nepriklausomybės siekius dažnai stabdo gajūs visuomeniniai stereotipai. Iki šiol daugelyje šeimų vyrauja nuostata, kad pagrindinis šeimos maitintojas turi būti vyras, o moters pajamos – tik priedas. Toks požiūris dažnai trukdo moterims drąsiai siekti aukštesnių tikslų, investuoti į save ar imtis nuosavo verslo. Socialiniuose tinkluose, žiniasklaidoje nuolat pasikartojantys šablonai apie „moters vietą namuose“ kenkia ne tik moterų savivertei, bet ir realioms jų galimybėms.
Dalis moterų vis dar susiduria su atvira diskriminacija darbo rinkoje. Darbo skelbimuose, pokalbių metu dažnai klausiama apie šeimyninę padėtį, planus susilaukti vaikų. Tokios praktikos ne tik pažeidžia teisės aktus, bet ir mažina moterų motyvaciją siekti karjeros aukštumų.
Naujos galimybės skatina pokyčius
Nepaisant iššūkių, vis daugiau moterų pasirenka finansinės nepriklausomybės kelią. Auga moterų įkurtų verslų skaičius, daugėja lyderių technologijų, finansų, kūrybiniuose sektoriuose. Jaunos moterys vis drąsiau investuoja, steigia startuolius, jungiasi į mentorystės programas. Tokios iniciatyvos padeda ne tik įgyti reikalingų žinių, bet ir užmegzti naudingų kontaktų, didina pasitikėjimą savimi.
Verslo ir viešojo sektoriaus bendradarbiavimas, nevyriausybinių organizacijų siūlomos stipendijos, edukaciniai projektai, orientuoti į merginų ir moterų skatinimą rinktis inovatyvias profesijas, gali tapti esminiu proveržiu. Valstybė žengia pirmuosius žingsnius – vis dažniau pristatomi įstatymų projektai dėl vienodos algos už vienodą darbą, aktyviau kalbama apie moterų atstovavimą valdybose.
Ženklų, kad finansinė moterų padėtis keičiasi, daugėja. Tačiau pokyčiai neįvyks per naktį: būtina nuosekliai šviesti visuomenę, mažinti stereotipus, stiprinti finansinio raštingumo programas. Finansinė nepriklausomybė – tai ne tik pinigai banko sąskaitoje, bet ir laisvė rinktis, savarankiškumas, drąsa gyventi pagal savo taisykles. Tiek moterims, tiek visai visuomenei tai reiškia kur kas daugiau – platesnes galimybes, stipresnę ekonomiką ir didesnį pasitikėjimą ateitimi.
