Artėjant šiltajam sezonui, dauguma lietuvių vis aktyviau planuoja keliones, svajoja apie savaitę prie Viduržemio ar savaitgalį Europos sostinėje. Tačiau atostogų nuotaiką dažnai aptemdo didesnės nei planuota sąskaitos, ištuštėję banko sąskaitų likučiai ir nerimas dėl netikėtų išlaidų. Finansų specialistai sako, kad būtent atostogų metu dažniausiai darome klaidas, kurios vėliau atsiliepia ilgalaikei finansinei gerovei.
Impulsyvūs sprendimai – brangiausi
Pagrindinė priežastis, kodėl atostogos dažnai „išpučia“ asmeninį biudžetą, slypi impulsyviose išlaidose. Skubinamas emocijų žmogus dažnai leidžiasi į išankstinius pirkinius: brangūs suvenyrai, spontaniški vakarienės užsienio restorane, papildomi ekskursijų bilietai, kurių planuose net nebuvo. Pasak finansų konsultantų, atostogaujant norisi leisti sau daugiau, todėl kartais netgi pamirštama apie paprastus biudžeto planavimo principus. Dažnas keliautojas neseka, kiek išleido, o sugrįžęs atranda, kad pinigų trūksta ne tik malonumams, bet ir pagrindinėms reikmėms.
Neįvertintos paslėptos išlaidos
Atostogoms planuojant dažnai susikoncentruojama į akivaizdžius kaštus: bilietai, nakvynė ir pagrindinės pramogos. Tačiau realybėje didelę dalį išlaidų sudaro smulkūs, iš pirmo žvilgsnio nereikšmingi, bet sumoje įspūdingą sumą surenkantys pirkimai – užkandžiai oro uoste, vanduo ir kava stotyje, turistų pamėgtos vietos, kur kainos keliskart didesnės nei įprastai. Prie to prisideda ir papildomi mokesčiai už bagažą, kelionių draudimą, mobiliojo ryšio duomenis užsienyje.
Dalis poilsiautojų pamiršta įsivertinti valiutos keitimo mokesčius ar bankų taikomas kortelių aptarnavimo sąlygas užsienyje. Nenumatytos išlaidos kelia papildomų rūpesčių ir dažnai sukelia stresą, kai biudžetas baigiasi greičiau nei atostogos.
Skolų spiralė: kai poilsiui pasiskolinama
Vis dažniau pastebima, kad atostogoms finansuoti pasitelkiami vartojimo kreditai ar greitieji kreditai. Finansų tarnybų duomenimis, per pastaruosius kelerius metus išaugo žmonių, skolinančiųsi atostogų išlaidoms padengti, skaičius. Tokia praktika kelia riziką „įklimpti“ į skolų spiralę, nes grįžus iš atostogų tenka ne tik sugrįžti į darbo rutiną, bet ir kas mėnesį mokėti papildomas įmokas. Ekspertai įspėja: skolintis poilsiui – tai sprendimas, kurio pasekmes tenka jausti ilgai, o atostogų emocijos greitai išblėsta.
Pervertinami poreikiai, nuvertinami prioritetai
Psichologai pastebi, kad atostogų metu žmonės dažnai susikuria netikrus lūkesčius – išleisti daugiau nei įprasta, kad patirtų „maksimalų malonumą“. Socialinių tinklų įtaka čia daro savo: noras neatsilikti nuo draugų, pasigirti įspūdingais viešbučiais ir prabangiomis vakarienėmis lemia, jog pasirenkami brangesni variantai, nei iš tiesų būtina. Tai išbalansuoja ne tik finansus, bet ir atostogų džiaugsmą – grįžus apima kaltės jausmas dėl iššvaistytų pinigų.
Atsižvelgus į asmeninius poreikius ir prioritetus, galima suplanuoti tokias atostogas, kurios džiugintų ilgiau – investuoti į patirtis, o ne į „prabangos demonstravimą“ socialiniuose tinkluose.
Nepakankamas pasiruošimas ir žinių trūkumas
Nors informacijos apie keliones apstu, dalis poilsiautojų vis dar renkasi paskutinės minutės sprendimus, kurie dažniausiai kainuoja brangiau. Be to, neįvertinama vietos ypatumų: viešojo transporto kainos, populiariausi restoranai ar nemokamos lankytinos vietos. Nežinojimas, kaip užsienyje naudotis banko kortele ar kokius draudimus pasirinkti, dažnai tampa papildomų išlaidų priežastimi.
Finansų ekspertai siūlo prieš kelionę skirti bent kelias valandas informacijos paieškai ir planavimui – tai padeda ne tik sutaupyti, bet ir išvengti nemalonių siurprizų.
Vaikų ir šeimos poreikių ignoravimas
Šeimos su vaikais dažnai susiduria su dar didesniais finansiniais iššūkiais. Atostogų metu mažųjų norai ir užgaidos – ledai, žaislai, atrakcionai – gali lengvai išbalansuoti biudžetą, ypač jei iš anksto nenustatytos ribos. Tėvai dažnai nori palepinti vaikus, o grįžus susiduria su didesnėmis nei numatyta išlaidomis.
Ekspertai siūlo prieš kelionę aptarti su vaikais planus, paaiškinti biudžeto ribas ir kartu nuspręsti, kur bus skiriama dalis pinigų jų pramogoms. Tai ne tik padeda išvengti ginčų, bet ir moko vaikus finansinio raštingumo.
Atostogų sėkmę lemia išmintingi finansiniai sprendimai
Atostogos – metas atitrūkti nuo kasdienybės, tačiau jos neturėtų tapti priežastimi grįžti į ją su papildomais finansiniais rūpesčiais. Kruopštus planavimas, aiškus biudžeto nusistatymas ir racionalus požiūris į išlaidas leidžia ne tik mėgautis poilsiu, bet ir grįžti namo be neplanuotų skolų. Vis dažniau įvardijamos finansinės klaidos atostogų metu tampa pamoka, kuri padeda augti finansiniam sąmoningumui ir kurti tvirtesnius asmeninius finansinius pagrindus ateities kelionėms.
