Savarankiško gyvenimo pradžia daugeliui jaunų žmonių tampa rimtu išbandymu – pirmosios pajamos, atsakomybės už kasdienes išlaidas, noras būti nepriklausomam ir siekti savo tikslų. Vis dėlto, ne vienam šis laikotarpis pažymėtas ne vien augimo, bet ir finansinių klaidų laikotarpiu, kurio pasekmes tenka jausti ne vienerius metus. Jauni žmonės vis dar sudaro didžiąją dalį asmeninio bankroto bylas keliančių asmenų Lietuvoje, o jų finansinis raštingumas, nors ir didėja, vis dar atsilieka nuo Vakarų Europos vidurkio.
Nenumatytos išlaidos – dažna klaida
Vienas dažniausių finansinių iššūkių, su kuriais susiduria jaunimas – planavimo stoka. Pajamos, gautos pirmą kartą, dažnai kelia norą išleisti pinigus malonumams: naujiems drabužiams, išmaniesiems įrenginiams, kelionėms ar vakarėliams. Taip pinigai išleidžiami spontaniškai, neįvertinus, ar jų užteks visiems mėnesio poreikiams. Neplanuotos išlaidos tampa pagrindine priežastimi, kodėl jaunuoliai dažnai mėnesio pabaigoje susiduria su pinigų trūkumu – ir neretai skolinasi, kad padengtų būtinas išlaidas.
Nedaug kas iškart supranta, kad nenumatytoms situacijoms – tokios kaip netikėta liga, sugedęs kompiuteris ar prarastas darbas – būtina turėti finansinį rezervą. Jaunimo tarpe taupymas vis dar suvokiamas labiau kaip prabanga, o ne būtinybė. Statistikos departamento duomenys rodo, kad daugiau kaip pusė 18–25 metų amžiaus lietuvių neturi net minimalių santaupų nenumatytiems atvejams.
Vartojimo paskolos – greitas sprendimas, ilgi įsipareigojimai
Kreditų ir paskolų teikėjų reklamos dažnai skatina jaunuolius rinktis greitus finansinius sprendimus. Lengvai prieinama vartojimo paskola ar greitasis kreditas leidžia akimirksniu įsigyti trokštamą daiktą, tačiau ilgalaikiai įsipareigojimai tampa nemenka našta. Jauni žmonės neretai neįvertina, kad net ir nedidelė mėnesinė įmoka, prisidedant kitoms išlaidoms, gali tapti sunkiai pakeliama.
Paskolą imantys jaunuoliai dažnai nekreipia dėmesio į palūkanų dydį, bendra kredito kainą ar papildomas sąlygas. Būtent dėl šios priežasties vartojimo paskolų portfelio dalis, kurią sudaro vėluojantys ar nevykdomi įsipareigojimai, yra žymiai didesnė tarp 18–29 metų asmenų. Tokie įrašai kredito istorijoje gali ateityje užkirsti kelią gauti rimtesnę paskolą būsto įsigijimui ar pradėti verslą.
Kasdieniai įpročiai – didelė ilgalaikė naštos dalis
Nors didžiųjų finansinių sprendimų – paskolų ar brangių pirkinių – pasekmės akivaizdžios, kasdieniai netaupymo įpročiai taip pat kenkia ilgalaikiam finansiniam stabilumui. Dažnas kavos puodelis kavinėje, užkandžiai mieste ar nuolat naudojamos pavežėjimo paslaugos sudaro ženklią mėnesio išlaidų dalį. Neretai jauni žmonės nė nepastebi, kaip per mėnesį tokioms smulkmenoms išleidžia keliasdešimt ar net šimtus eurų.
Tyrimai rodo, kad didžioji dalis jaunimo neturi aiškaus biudžeto plano ir neseka savo išlaidų. Tokia elgsena lemia, jog net ir gaunant didesnes pajamas, pinigų vis tiek ima trūkti. Finansų ekspertai pabrėžia, kad net ir paprasčiausias išlaidų sekimas telefone ar užrašų knygelėje padeda išvengti nereikalingų pirkinių ir susikurti taupymo įgūdžius.
Investavimo ir kaupimo klaidos – per anksti ar per vėlai
Pastaraisiais metais pastebimas augantis susidomėjimas investavimu tarp jaunų žmonių. Tačiau daugelis imasi investuoti neįvertinę rizikų, neturėdami elementarių žinių apie finansų rinkas. Skubėjimas pasinaudoti „greitu pelnu“ dažnai baigiasi nuostoliais, ypač kai investuojama į neaiškius projektus ar kriptovaliutas, nesuprantant jų veikimo principų.
Kitoje pusėje – jaunuoliai, kurie atideda ilgalaikį taupymą pensijai ar kitoms reikšmingoms gyvenimo išlaidoms. Dėl šios priežasties prarandama galimybė pasinaudoti sudėtinių palūkanų efektu, o vėliau tenka taupyti daugiau ir greičiau, norint pasiekti tą patį rezultatą.
Skolos artimiesiems – santykių išbandymas
Pinigų skolinimasis iš draugų ar artimųjų atrodo paprastas ir patogus būdas išspręsti trumpalaikius finansinius sunkumus. Tačiau tokių skolų nesugebėjimas laiku grąžinti neretai tampa ilgalaikių konfliktų ar net nutrauktų santykių priežastimi. Jaunimas ne visada įvertina, kad asmeniniai finansiniai sprendimai veikia ir jų socialinę aplinką, o atsakomybė grąžinti skolas artimiesiems yra ne mažesnė nei bankui.
Informacijos trūkumas lemia brangias klaidas
Itin dažnai jauni žmonės daro finansines klaidas dėl tiesiog informacijos stokos. Pripažįstama, jog finansų raštingumo pagrindai dar nėra įsitvirtinę Lietuvos švietimo sistemoje. Dalis jaunimo iš namų atsineša neigiamus finansinius įpročius – pavyzdžiui, gyvenimą „iki algos“, nuolatinį skolinimąsi ar taupymo ignoravimą. Dėl to vėliau kyla sunkumų ne tik tvarkantis su asmeninėmis finansinėmis problemomis, bet ir kuriant šeimas ar vystant asmeninį verslą.
Ekspertai pastebi, kad net ir turint prieigą prie daugybės finansinės informacijos internete, jauni žmonės retai naudojasi edukaciniais šaltiniais ar kreipiasi į specialistus – dažniau pasikliauja draugų nuomone ar populiariais, tačiau ne visada patikimais patarimais socialiniuose tinkluose.
Nauji įpročiai – pirmasis žingsnis į finansinę laisvę
Nepaisant dažnai pasitaikančių klaidų, tendencijos rodo, kad jaunimas vis aktyviau domisi asmeninių finansų valdymu. Auganti finansinio raštingumo programa, socialiniai projektai ir iniciatyvos skatina jaunuolius atsakingai planuoti išlaidas, taupyti ir investuoti. Kiekviena finansinė klaida tampa vertinga pamoka, tačiau kuo anksčiau įgyjami tinkami valdymo įgūdžiai, tuo šviesesnės galimybės kurti saugią ir nepriklausomą ateitį.
