Mokesčiai Lietuvoje – neišvengiama kasdienybės dalis. Nuo atlyginimo, pirkinių parduotuvėje iki paslaugų – kiekvienas moka savo dalį valstybei, nors apie jų paskirtį ir dydžius žino ne visi. Mokesčiai lemia ne tik biudžeto pajamas, bet ir kiekvieno gyventojo gerovę – nuo pensijų iki sveikatos apsaugos. Suprasti, kokie mokesčiai mokami ir kam jie skirti, tampa vis aktualesniu klausimu, ypač augant diskusijoms apie atlyginimų „į rankas“ ir „ant popieriaus“ skirtumus, mokesčių lengvatas bei fiskalinę drausmę.
Pagrindiniai mokesčiai: kas ir kiek?
Didžiausią svorį valstybės biudžete sudaro gyventojų pajamų mokestis (GPM), pridėtinės vertės mokestis (PVM) ir socialinio draudimo įmokos. Lietuvoje GPM tarifai paprastai siekia 20 proc. darbo pajamoms, tačiau taikomi ir progresiniai tarifai, viršijus tam tikrą pajamų lygį. Savarankiškai dirbantys gyventojai dažnai susiduria su skirtingais GPM tarifais, „Sodros“ įmokomis bei privalomojo sveikatos draudimo (PSD) mokesčiu.
PVM, kuris pridedamas prie prekių bei paslaugų kainos, Lietuvoje siekia 21 proc., su tam tikromis išimtimis specifinėms prekėms ar paslaugoms. Tuo tarpu akcizo mokesčiai taikomi alkoholiniams gėrimams, tabakui ir degalams. Nors šių mokesčių nematome tiesiogiai, kasdien naudodamiesi prekėmis ir paslaugomis prisidedame prie jų surinkimo.
Kodėl „ant popieriaus“ ir „į rankas“ skiriasi?
Didelę sumą nuo darbuotojo atlyginimo sudaro socialinio draudimo įmokos. Oficialiai, darbdavys moka „bruto“ atlyginimą, kuris dažnai atrodo gerokai didesnis už sumą, pasiekiančią darbuotojo sąskaitą. Iš atlyginimo išskaičiuojamas GPM, privalomojo sveikatos draudimo ir pensijų įmokos. Nemaža dalis lietuvių vis dar painioja šiuos skirtumus, manydami, kad uždirba mažiau nei realiai jiems skiria darbdavys.
Darbdavio mokesčiai – papildomas „nematomas“ sluoksnis. Už kiekvieną darbuotoją darbdavys moka socialinio draudimo įmokas, kurios skirtos pensijoms, ligos, nedarbo, motinystės išmokoms finansuoti. Šios įmokos sudaro apie 1/3 visos darbo vietos kainos.
Mokesčių lengvatos ir aktualūs pokyčiai
Kai kuriems gyventojams taikomos mokesčių lengvatos. Populiariausia – neapmokestinamasis pajamų dydis (NPD), kuris sumažina GPM tarifą mažiau uždirbantiems. Taip pat egzistuoja lengvatos už vaikus, būsto paskolas, studijų išlaidas ar trečios pakopos pensijų kaupimą. Pastaraisiais metais mokesčių lengvatų skaičius mažėjo, siekiant užtikrinti sistemos skaidrumą ir paprastumą.
Pokyčiai mokesčių srityje – nuolatinis procesas. Diskusijos dėl progresinio apmokestinimo, „Sodros“ įmokų lubų, mažų pajamų ir senatvės pensijų didinimo bei šešėlinės ekonomikos mažinimo nuolat kelia klausimų apie tai, kaip užtikrinti teisingą ir tvarią mokesčių sistemą.
Mokesčių administravimas ir atsakomybė
Gyventojams, dirbantiems pagal darbo sutartį, mokesčius išskaičiuoja ir sumoka darbdavys. Vis tik, savarankiškai dirbantiems ar gaunantiems papildomų pajamų (nuoma, individuali veikla, dividendai), tenka patiems pasirūpinti mokesčių deklaravimu ir sumokėjimu. Kasmetinė gyventojų pajamų deklaracija – prievolė visiems, kurie gauna papildomų ar neapmokestintų pajamų. Užtektinai dažnai pasitaiko atvejų, kai apie būtinybę deklaruoti ir sumokėti mokesčius sužinoma tik susidūrus su Valstybine mokesčių inspekcija.
Baudos už vengimą mokėti mokesčius gali būti griežtos: delspinigiai, baudos, net ir baudžiamoji atsakomybė. Tačiau valstybė siekia skatinti savanorišką mokėjimą ir teikia įvairias konsultavimo paslaugas, leidžia deklaracijas pildyti internetu.
Kur keliauja surinkti mokesčiai?
Mokamų mokesčių nauda dažnai sunkiai pastebima kasdienybėje, tačiau būtent iš jų finansuojama didžioji dalis viešųjų paslaugų – kelių remontas, švietimas, sveikatos apsauga, viešasis transportas, socialinės išmokos. Lietuvoje vis dar gajos abejonės, ar mokesčiai panaudojami efektyviai, tačiau būtent jie lemia galimybę valstybiniam sektoriui reaguoti į žmonių poreikius.
Neretai pasigirsta nuomonių, esą mokestinė našta Lietuvoje didelė ar net per didelė. Pagal „Eurostat“ duomenis, bendra mokesčių našta Lietuvoje – viena mažiausių ES, tačiau pajamų nelygybė bei šešėlinė ekonomika vis dar išlieka didžiausiais iššūkiais.
Šešėlinė ekonomika ir pilietinė pareiga
Šešėlinė ekonomika Lietuvoje, nors per pastarąjį dešimtmetį ir sumažėjusi, vis dar siekia apie 15 proc. BVP. Tai – milijardinės nesurenkamų mokesčių sumos, kurios galėtų būti skirtos viešajam gėriui kurti. Kiekvienas pirkdamas be čekio ar gaudamas atlyginimą „vokelyje“ prisideda prie neskaidraus mokesčių surinkimo ir ilgainiui – prie mažesnių pensijų, prastesnių paslaugų ar didesnių skolų.
Pilietinė atsakomybė – svarbus veiksnys, užtikrinantis skaidresnę mokesčių sistemą. Tik suvokdami, kam ir kodėl mokame, galime reikalauti kokybiškų paslaugų, sąžiningo atlyginimo ir socialinio saugumo senatvėje.
Mokesčiai – daugiau nei skaičiai
Mokesčių sistema – ne vien biurokratinė prievolė, o visos visuomenės susitarimas dėl bendro gyvenimo kokybės. Lietuvoje nuolat keičiantis darbo rinkai, migracijos srautams ir visuomenės poreikiams, žinojimas apie mokesčius tampa asmeninės finansinės sėkmės pagrindu. Sąmoningas požiūris į mokestines prievoles ir aktyvus domėjimasis naujovėmis leidžia ne tik išvengti klaidų, bet ir prisidėti prie geresnės valstybės ateities.
