Finansinis sąmoningumas – viena dažniausių šiuolaikinio žmogaus siekiamybių. Vis daugiau žmonių imasi kontroliuoti savo išlaidas, dėmesingai planuoja biudžetą, siekia pasiekti finansinį stabilumą ir ramybę. Tačiau vis daugiau specialistų įspėja: taupymas, nors iš pirmo žvilgsnio atrodo racionalus, kartais peržengia ribą ir pradeda kenkti ne tik psichologinei sveikatai, bet ir gyvenimo kokybei.
Taupymo mada ir jos šaknys
Ekonominiai sukrėtimai, kylanti infliacija, nestabilios darbo rinkos tendencijos paskatino daugelį peržiūrėti savo išlaidų įpročius. Skaičiuojant kiekvieną eurą, augo ir socialiniuose tinkluose plintančių „taupymo iššūkių“ populiarumas. Taupymas tapo kone savotiška mada – socialiniai tinklai mirga patarimais, kaip apsipirkti mažiau, kaip atsisakyti nebūtinų pirkinių, kaip planuoti meniu ar netgi vengti tam tikrų socialinių veiklų dėl finansinių priežasčių.
Tokia taupymo kultūra, nors ir skatintina, vis dažniau ima virsti perdėtu atsisakymu ir askezės propagavimu. Finansų konsultantai pastebi, kad kai kurie žmonės, pradėję taupyti – ypač po netikėtų išlaidų ar finansinių sunkumų – ima riboti save kone visose srityse: atsisakoma net mažų džiaugsmų, mėgstamų užsiėmimų, socialinių susitikimų ar netgi būtiniausių dalykų, tokių kaip kokybiškas maistas ar sveikatos priežiūra.
Kada taupymas peržengia sveiko proto ribas?
Ekonomistų ir psichologų nuomonės šiuo klausimu sutampa: finansiniai suvaržymai tampa problemiški tuomet, kai ima kenkti emocinei būsenai ir santykiams, kai dėl taupymo nuolat jaučiamas nerimas ar kaltė, o kasdieniai malonumai tampa retenybe.
Vilniaus universiteto psichologė dr. Ieva Vaitkutė sako, kad dažniausiai tokia situacija susiklosto, kai taupymas tampa nebe priemone, o savaimine siekiamybe. „Pastebiu, kad kai kurie žmonės ima matuoti savo vertę pagal tai, kiek sugeba atsisakyti. Atsiranda tam tikra vidinė konkurencija su kitais ar pačiu savimi – kas daugiau sutaupys, kas griežčiau gyvens. Tokia nuostata galiausiai gali lemti socialinę izoliaciją, nuolatinį stresą bei sumažėjusį pasitenkinimą gyvenimu,“ – aiškina specialistė.
Tyrimai rodo, kad ilgalaikis perteklinis taupymas gali tapti ne mažiau žalingas nei pernelyg didelės išlaidos. Nuolatinis pinigų stygiaus jausmas, neigiamų emocijų kaupimasis, socialinio gyvenimo ribojimas lemia ne tik psichologinį diskomfortą, bet ir suprastėjusią fizinę sveikatą.
Prarandamos gyvenimo spalvos
Lina, trisdešimtmetė vilnietė, pasakoja, kad pradėjusi taupyti dėl asmeninių finansinių tikslų, netrukus atsidūrė situacijoje, kai nebežinojo, kodėl atsisako net būtiniausių malonumų. „Iš pradžių norėjau sumažinti išlaidas, kad galėčiau greičiau sukaupti pradinį įnašą būstui. Tačiau po kurio laiko pastebėjau, kad net ir turėdama pakankamai pinigų, vengiu nueiti į kiną su draugais, atsisakau kavinės, net pirkdama maistą renkuosi pigiausią produktą, nors žinau, kad nuo to blogėja savijauta. Iš gyvenimo dingo spontaniškumas, o taupymas tapo tarsi savaime suprantama būsena,“ – sako ji.
Tokie atvejai nėra reti. Finansinis nerimas dažnai persipina su vidine kaltės jausmo spiralę – asmuo jaučia kaltę išleidęs pinigus net tada, kai išlaidos buvo racionalios ir reikalingos. Būtent tuomet taupymas virsta įpročiu, kuris riboja gyvenimo pilnatvę.
Riba tarp taupumo ir asketiškumo
Taupumas – sveika finansinio elgesio dalis, padedanti užtikrinti stabilumą ir saugumą. Tačiau asketiškas gyvenimo būdas, kai nuolat tenka save riboti, dažnai grindžiamas ne racionaliais argumentais, o vidiniu nerimu ar net baime dėl ateities.
Finansų ekspertė Rasa Jankauskaitė atkreipia dėmesį, kad biudžeto planavimas turi būti lankstus. „Turėtume į biudžetą įtraukti ne tik būtinas išlaidas, bet ir tam tikrą sumą, skirtą malonumams, pomėgiams ar nenumatytoms smulkioms išlaidoms. Priešingu atveju, net ir turėdami santaupų, pasijusime finansiškai nevisaverčiai“, – pabrėžia ji.
Pašnekovė siūlo vadovautis 50-30-20 taisykle: 50 proc. pajamų skirti būtinoms reikmėms, 30 proc. – norams ir malonumams, 20 proc. – taupymui. Tokia proporcija leidžia užtikrinti finansinį saugumą ir kartu nevirsti savo gyvenimo įkaitu.
Psichologinės pasekmės ir socialinis gyvenimas
Perteklinis taupymas dažnai lemia socialinę izoliaciją – vengiant susitikimų, pramogų ar trumpalaikių išlaidų, prarandamas ryšys su aplinkiniais, menksta savivertė. Psichologės Ievos Vaitkutės teigimu, ilgalaikėje perspektyvoje toks elgesio modelis gali skatinti depresijos, nerimo ir netgi priklausomybių riziką.
Ypač didelę įtaką tai turi šeimos atmosferai. Vaikai, matydami perdėtai taupančius tėvus, ima jausti nepasitikėjimą savimi, įgyja finansinių baimių, kurios vėliau persikelia ir į jų suaugusiųjų gyvenimą. Tokia finansinio elgesio grandinė perduodama iš kartos į kartą, formuoja kolektyvinį nerimą dėl pinigų, net ir esant pakankamai stabiliai ekonominei situacijai.
Sąmoningumo svarba ir finansinė laisvė
Taupymas neturi tapti savitikslu. Sąmoningas požiūris į išlaidas, gebėjimas įvertinti ne tik materialinę, bet ir emocinę išlaidų vertę, leidžia išlaikyti balansą tarp finansinio saugumo ir gyvenimo pilnatvės. Specialistai ragina drąsiai planuoti ne tik būtinas išlaidas, bet ir atidėti lėšų spontaniškiems malonumams ar patirtims, kurios suteikia džiaugsmo ir pasitenkinimo.
Galų gale pinigai tėra priemonė, padedanti užtikrinti žmogaus laisvę gyventi kokybišką ir įdomų gyvenimą. Taupydami ne tik dedame pamatus rytdienai, bet ir kuriame šiandienos savijautą. Tikras finansinis stabilumas atsiranda tuomet, kai išmokstame rasti pusiausvyrą tarp apdairaus planavimo ir gebėjimo džiaugtis šia diena, neatsisakant to, kas daro gyvenimą pilną ir prasmingą.
