Bankų sektorius Lietuvoje pastaraisiais metais keičiasi greitai: didėja konkurencija, skaitmenizuojamos paslaugos, o klientai turi vis daugiau galimybių rinktis. Tačiau, nepaisant pokyčių, daugelis gyventojų ir toliau lieka prie įpročio pasitikėti tuo pačiu banku metų metus – net ir tada, kai už kasdienes paslaugas tenka išleisti daugiau nei būtų galima sutaupyti pasirinkus kitą finansų įstaigą. Ekspertai pastebi, kad per didelės sąskaitų administravimo, pavedimų ar kortelių išdavimo kainos gali tapti rimtu argumentu peržiūrėti savo santykius su banku.
Augančių kainų signalai
Vienas pirmųjų ženklų, kad dabartinis bankas gali būti jums per brangus – reguliariai kylančios paslaugų kainos. Lietuvoje per pastaruosius penkerius metus dažniausiai brango būtent pagrindinės bankinės paslaugos: sąskaitų tvarkymas, mokėjimo kortelės, pavedimai. Lietuvos banko duomenimis, kai kurios įstaigos mokestį už pagrindinę krepšelio paslaugą didino net kelis kartus per trumpą laiką. Jei pastebite, kad jūsų mėnesinės išlaidos bankui nuosekliai auga, metas pasidomėti, ar kitos įstaigos siūlo pigesnes alternatyvas.
Dažnas klientas nesusimąsto, kiek realiai sumoka už banko paslaugas per metus. Tuo tarpu suskaičiavus visus mokesčius už pavedimus, sąskaitos administravimą, grynųjų pinigų operacijas ar valiutų keitimą, suma gali pranokti 100 eurų ribą. Neretai bankai siūlo krepšelius, kurie apima ribotą paslaugų kiekį, tačiau už kiekvieną papildomą veiksmą tenka primokėti. Jeigu pajutote, kad standartinės paslaugos tampa išskirtine prabanga, verta įvertinti kitų rinkos dalyvių pasiūlymus.
Ribotos skaitmeninės galimybės
Technologijos tapo neatsiejama kasdienio finansų valdymo dalimi. Tačiau ne visi bankai vienodai sparčiai investuoja į mobiliosios bankininkystės ar interneto banko plėtrą. Jeigu jūsų banko programėlė dažnai stringa, trūksta funkcionalumo arba pavedimai atliekami lėtai, laikas ieškoti šiuolaikiškesnio sprendimo. Modernūs bankai siūlo galimybę vos keliais mygtuko paspaudimais atlikti mokėjimus, stebėti sąskaitos likutį realiu laiku, pasinaudoti biometriniu autentifikavimu.
Be to, vis daugiau Lietuvos gyventojų renkasi ne tradicinius bankus, o finansų technologijų įmones (fintech), kurios dažnai siūlo greitesnius ir pigesnius sprendimus. Jei jūsų bankas nepasiūlo tokių inovacijų, kurios jau tapo naujuoju rinkos standartu, permainos gali būti naudingos tiek patogumo, tiek kainos atžvilgiu.
Nepatenkinamas aptarnavimas ir saugumo spragos
Klientų aptarnavimas – dar vienas aspektas, kuris gali paskatinti keisti banką. Neatsakyti laiškai, ilgos laukimo eilės telefonu ar gyvai, nekonkrečios konsultacijos – visa tai signalizuoja, kad klientas nėra prioritetas. Kai kurie bankai vis dar reikalauja atvykti į padalinį dėl paprasčiausių paslaugų, o kiti viską leidžia atlikti nuotoliniu būdu, išvengiant bereikalingo laiko švaistymo.
Saugumo klausimas taip pat neturėtų likti nuošalyje. Jeigu girdite apie dažnas programinius trikdžius, duomenų nutekėjimo atvejus ar kitas problemas, kurios kelia abejonių dėl jūsų pinigų saugumo, verta pasidomėti alternatyvomis. Patikimi bankai investuoja milžiniškas sumas į apsaugos sistemas ir klientų švietimą, kaip apsisaugoti nuo sukčių.
Kasdienės paslaugos – kiek jos iš tiesų kainuoja?
Daugelis klientų pasirašo standartines banko sutartis net nesusipažinę su visomis kainodaros detalėmis. Nedideli mokesčiai už kiekvieną operaciją iš pirmo žvilgsnio neatrodo reikšmingi, tačiau per laiką susidaro nemenka suma. Pavyzdžiui, už kiekvieną išgryninimą ar pavedimą kitam bankui gali būti taikomi kelių eurų mokesčiai, o už kreditinės kortelės išdavimą ar sąskaitos tvarkymą – dar didesni tarifai.
Vis daugiau bankų siūlo fiksuotus paslaugų krepšelius už vieną mokestį per mėnesį. Nors tai patogu, verta įvertinti, ar iš tikrųjų naudojatės visomis krepšelio paslaugomis ir ar už jas nepermokate. Neretas atvejis, kai klientas moka už paslaugas, kurių visai nereikia, o už retkarčiais naudojamas – permoka, nes krepšelio planas nėra optimalus jo poreikiams.
Bankų konkurencija – klientų naudai
Bankas nėra gyvybės draudimo sutartis, todėl kiekvienas vartotojas turi teisę pasirinkti jam palankiausią sprendimą. Lietuvoje jau veikia ne tik tradiciniai bankai, bet ir dešimtys alternatyvių finansų įstaigų, kurios leidžia nemokamai atsidaryti sąskaitą, išduoda korteles už simbolinį mokestį ar net siūlo tam tikrus pinigų grąžinimo (cashback) pasiūlymus. Išvykusiems į užsienį ar dažnai keliaujantiems aktualūs gali būti palankesni valiutų keitimo įkainiai, o smulkiesiems verslininkams – palankios sąlygos atsiskaityti kortelėmis ar priimti mokėjimus.
Lietuvos bankas nuolat ragina gyventojus būti aktyviais ir domėtis, kokias alternatyvas siūlo rinka. Didelė konkurencija reiškia, kad bankai privalo taikytis prie klientų poreikių ir nuolat gerinti sąlygas, mažinti mokesčius, diegti naujas technologijas.
Permainos gali padėti sutaupyti
Keisti banką – ne toks sudėtingas procesas, kaip daugelis galvoja. Dauguma įstaigų leidžia atidaryti sąskaitą nuotoliniu būdu, per kelias minutes. Net ir pervedant nuolatinius mokėjimus, galima pasitelkti banko pagalbą: dažnai naujasis bankas perima visus kliento finansinius srautus, apie pasikeitimą informuoja darbdavį, „Sodrą“ ar kitus mokėtojus.
Sąmoningas savo finansų valdymas ir periodinė kainų peržiūra lemia, kad klientai gali ženkliai sutaupyti – tiek pinigų, tiek laiko. Bankas neturi būti lojalumo klausimas, kai kalba eina apie kasdienes išlaidas ir paslaugų kokybę. Jei paslaugos brangsta, aptarnavimas stringa, o technologijos atsilieka – metas žengti žingsnį ir pasinaudoti konkurencijos teikiamomis galimybėmis.
